Antradienį, paskutinę Jubiliejaus piligrimystės dieną, lietuviai maldininkai žengė pro Romos Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos duris ir joje šventė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę.
Bazilikoje buvo aukojamos dvejos Mišios: 10 val. joms vadovavo šios bazilikos arkikunigas koadjutorius kard. Rolandas Makrickas, 13 val. – Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Romos Švč. M. Marijos didžioji bazilika – tai seniausia pasaulyje šventovė, dedikuota Dievo Motinai, pastatyta netrukus po to, kai 431 m. vykęs Efezo visuotinis Bažnyčios susirinkimas suteikė Mergelei Marijai Teotokos – Dievo Motinos – titulą. Ši bazilika taip pat garsėja Dievo Motinos, Romiečių Gelbėtojos (Salus Populi Romani) ikona, pagal kurios pavyzdį buvo nutapyta daug Dievo Motinos paveikslų, taip pat ir Šiluvos šventovės paveikslas.
„Gerasis Viešpats, kurio rankose yra mūsų ir viso pasaulio laikas bei likimas, taip patvarkė, kad šią paskutinę Lietuvos piligrimystės Šventajame mieste dieną ir mūsų tautos dangiškojo globėjo šventojo Kazimiero šventę minime būtent šioje popiežiškojoje Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje“, – kreipėsi į piligrimus antradienio ryto Mišioms vadovavęs kardinolas Rolandas Makrickas. Jis homilijoje priminė pagrindinius šios bazilikos istorijos faktus, atkreipė dėmesį, kad ši bazilika garsėja joje saugomomomis Betliejaus prakartėlės relikvijomis ir Dievo Motinos ikona, kad šią baziliką yra labai pamėgęs popiežius Pranciškus, čia užsukantis prieš kiekvieną savo apaštališkąją kelionę ir po jos, ir kad nuo pontifikato pradžios pagerbti Dievo Motinos jis buvo atvykęs jau 124 kartus. Šioje bazilikoje palaidoti septyni popiežiai, vienas iš jų – Klemensas VIII – tai popiežius, kuris 1602 m. paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju.
„Šv. Kazimieras brangino tikrą draugystę su Dievu. Jo draugystė ištikima, amžina, be išskaičiavimų ir prievartos. Tikras draugas neapleidžia net kai suklystama: pataiso, gal bara ar pamoko, bet atleidžia ir neapleidžia. Šiandien Jėzus Evangelijoje mums primena, kad mes esame jo draugai: jam brangūs žmonės, nežiūrint mūsų nuopelnų, pasiekimų, gabumų, mūsų statuso. Kada, jei ne per šiuos Jubiliejaus metus turime paklausti savęs: man Viešpats yra draugas ar nepažįstamas ir svetimas?“, – klausė kardinolas R. Makrickas.
Po vidudienio Dievo Motinos bazilikoje aukotoms antrosioms Mišioms vadovavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius homiliją pradėjo klausimu: „Kokią žinią Viešpats mums siunčia per šv. Kazimiero gyvenimą?“ ir paminėjo tris aspektus. Visų pirma – tai raginimas nepasiduoti aplinkos įtakai. Karalaitis Kazimieras nepasidavė prabangos ir vartotojiškumo gundymams, turėjo drąsos pabėgti nuo rūmų triukšmo ir susikurti maldai tinkamą erdvę. Antras dalykas, kurį Dievas nori iškelti šventojo Kazimiero gyvenimu, – tai nenusiminti, jei kažkas nepavyko. Trečias dalykas – vadovautis Dievo valia svarbiausių apsisprendimų akivaizdoje.
Toliau homilijoje pamokslininkas priminė popiežius Pranciškaus raginimą savęs klausti: ką Dievas nori pasakyti mano gyvenimu kitiems žmonėms, pasauliui? Kristus sako: „Jus aš draugais vadinu“. O jei turime iš Kristaus pačią vertingiausią žinią, tai turime ja dalytis su kitais, siekti, kad visuose būtų Kristaus atnešta ramybė ir džiaugsmas ir kad tam džiaugsmui nieko netrūktų. Vyskupas ragino piligrimus taip pat pagalvoti, kokią žinią jie parsiveš iš šios piligrimystės į savo namus. „Mes čia atvykome ir buvome pripildyti ypatingos Šventųjų metų malonės siekti šventumo, juo gyventi ir jį liudyti“, – sakė vyskupas A. Jurevičius baigdamas homiliją ir meldė Švč. M. Marijos bei Lietuvos globėjų šv. Kazimiero ir pal. Teofiliaus Matulionio užtarimo.
Mišiomis Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje baigėsi lietuvių Jubiliejaus piligrimystė. Užbaigiant piligrimystę, jos dalyviai pasiuntė sveikinimą popiežiui Pranciškui.
„Brangusis Popiežiau Pranciškau, Jūsų pakviesti tapti vilties piligrimais, mes, daugiau nei 2500 Lietuvos žmonių, iš Tėvynės ir iš viso pasaulio, užbaigdami savo keturių dienų piligrimystę Romoje, susirinkome prie Salus Populi Romani. Negalėję asmeniškai susitikti su Jumis, per Jūsų bendradarbį savo tautietį kardinolą Rolandą Makricką norime užtikrinti, kad meldžiamės už Jūsų sveikatą ir Vyriausiojo Ganytojo tarnystę. Prisimindami Jūsų vizitą Lietuvoje 2018 metais, prašome palaiminti visą mūsų Tautą, kad pasitikėtume nenuviliančia Viltimi.
Lietuvos vilties piligrimai
P. S. Priimkite mūsų kuklią, bet nuoširdžią dovaną, remiančią Jūsų misiją.“
Į popiežiaus labdaros darbų rėmimo sąskaitą buvo pervesta 15 000 EUR. Sumą suaukojo piligrimystės dalyviai.
Kaip apibendrindamas šią visą piligrimystę Vatikano radijui sakė jos koordinatorius kun. Artūras Kazlauskas, šiomis dienomis piligrimai iš Lietuvos turėjo progą patirti tris susitikimus – susitikimą su Dievu, susitikimą vienas su kitu ir susitikimą su Roma. Piligrimai šiomis dienomis galėjo išgyventi daug svarbių patirčių – ne tik religinių, bet ir kultūrinių, prisiliesti prie Romos dabarties ir istorijos. „Šie susitikimai labai labai reikšmingi. Svarbu, kad jie padėtų praplėsti pažiūras, mąstymą, padėtų keisti gyvenimą. Jie piligrimas per šią piligrimystę bus padaręs bent vieną pasiryžimą ką nors pakeisti savo gyvenime, tuomet ši piligrimystė bus vaisinga ir bus galima sakyti, kad piligrimystė tikrai įvyko. Šito ir linkėkime vieni kitiems: kad ši piligrimystė būtų vaisinga“, – sakė jubiliejinės lietuvių piligrimystės koordinatorius. (jm / Vatican News)
Vysk. Algirdas Jurevičius (Aistės Karpytės nuotrauka)
