Lapkričio 3 d. Prezidentui Valdui Adamkui – 94-eri. Gimtadienio proga Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje istorikai ir muziejininkai rengia parodą, skirtą apžvelgti prezidento profesinę veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) penktame regione. Būtent ši agentūra, kurios 5-ajame ir didžiausiame regione dirbo V. Adamkus, šiais metais švenčia savo 50 metų sukaktį. Parodą bus galima apžiūrėti nuo lapkričio 18 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.
Pasiaukojimo ir šilumos šviesą prisiminus...
Šaltas oras, dargana, lapkritis... Širdyje šilta ir gera, kartu ir liūdna – tai žmonės meilę nešini eina prie savo artimųjų kapų, laukdami vėsaus vėlių prisilietimo, viltingos žvakės liepsnos plevenimo, kaip ženklo, laukdami. Ne – ne puokštės didumas ir prašmatnumas džiugina vėlę, o žvakių skleidžiama šviesa ir šiluma, artimųjų malda, atmintis. Užmaršties dulkes šįkart nupūskime ir prisiminkime paprastus kaimo žmones, bet plačios širdies žmones, kurie neliko abejingi mažo kūdikio, žydų berniuko, likimui.
Vilnietė 40-ajį jubiliejų pasitinka su transplantuotu inkstu: „Esu be galo, be krašto dėkinga“
Po dvidešimt penkerių ligos metų vilnietė G. šią vasarą išgyveno inkstų transplantacijos operaciją – praėjus dvejiems mėnesiams po operacijos, šiandien ji jaučiasi puikiai: „Esu kaip niekad laisva ir vėl nepriklausoma! Galiu gyventi, mėgautis gyvenimu, dirbti, mokytis, keliauti kaip anksčiau.“
Rugpjūčio 27-oji moteriai šiemet tapo antruoju gimtadieniu – tai neįtikėta transplantacijos istorija, nes į inkstų laukiančių recipientų sąrašą ji buvo įtrauka tą pačią dieną, kai sulaukė tinkamo inksto. Entuziazmu trykštanti ir daugybę planų ateičiai turinti moteris papasakojo savo išskirtinę istoriją simboliniu laiku: lapkričio 1-ąją jai sukaks 40 metų. Šį ypatingą gimtadienį ji pasitinka praėjusi ypatingą gyvenimo etapą.
Lietuvos fotomenininkas – vieno prestižiškiausių fotografijos konkursų pasaulyje nugalėtojas
Viename iš prestižiškiausių fofografijos konkursų pasaulyje „International Photography Awards“ šiais metais nugalėtoju tapo fotomenininkas iš Lietuvos – Paulius Makauskas. Konkurse iš viso dalyvavo daugiau nei 13000 fotografų iš daugiau nei 120 šalių. Menininko serija „Naujos jūros“ pirmąją vietą iškovojo analoginės fotografijos kategorijoje.
„Naujos jūros“ – šiuo metu dar tik kuriama Pauliaus Makausko analoginės fotografijos serija apie žmogaus daromą įtaką gamtai. Ryškios, netikėtų spalvų menininko fiksuojamos jūros primena apie vykstančius, jau nebesustabdomus pokyčius. Fotografas šiuo metu ruošiasi parodos atidarymui, kuris įvyks 2021 metų pavasarį.
Vaiko teisių gynėjas: „Darbo mokykloje nepakako, kad iš tiesų padėčiau vaikams“
Buvęs mokyklos direktorius, paskutinius 12 metų Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbantis gynėjas Jonas Barauskis visą savo gyvenimą skyrė vaikų gerovei ir šeimų švietimui. Nuo pirmosios savo darbo dienos jau kelis dešimtmečius šis pedagogas ir vaiko teisių specialistas turi vieną tikslą – kad šeimose vyrautų santarvė, vaikai augtų laimingi ir gautų viską, ką tik geriausio įmanoma duoti – meilę, atjautą, supratimą, mokslą ir gyvenimo pilnatvę.
,,Man svarbiausia, kad vaikai nekentėtų, kad jaustųsi saugūs, mylimi savo šeimose, kad šeimų nekamuotų priklausomybės ir nebūtų smurto“, - apie savo darbą gražia žemaitiška tarme pasakoja J. Barauskis.
Archeologija šimtametės akimis: Rimutei Rimantienei – 100
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.
Nuotykių architektas: kaip pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus tapo profesija
Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.
Jei ne socialinė darbuotoja Greta, dvyliktokas nebūtų net nuvykęs į egzaminą
Socialinė darbuotoja Greta Giriūnaitė padeda susitikti tėvų globą praradusiems vaikams ir globėjų, įtėvių šeimoms. Šis susitikimas – tai vingiuotas procesas, kurio metu šeimos ir vaikai pažįsta vieni kitus, kartu sprendžiamos iškilusios problemos, įveikiamos skaudžios traumos. Greta, dirbanti Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatore, šiame procese dalyvauja kaip patarėja, palydėtoja ir ugdytoja.
Vaikų namų direktorė apie auklėtinius: jie gyvena nuolatiniame laukime, kada atvažiuos tėvai ir pasiims
Greta Vilniaus, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie – mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Pasak globos namų direktorės Jurgitos Pukienės, visų šių vaikų nuolatinė būsena – laukimas. Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja. Jie laukia stebuklo.
Vaikų globos namuose užaugusi Viktorija į juos sugrįžo dirbti: geriausiai suprantu paauglių problemas
Būdama septyniolikos Viktorija užvėrė vaikų globos namų duris, bet vėl pravėrė jau būdama dvidešimt devynerių: tik šįkart – kaip socialinė darbuotoja, pasirengusi į suaugusiųjų gretas palydėti bendruomeniniuose globos namuose gyvenančius paauglius.
E. skautė Virginija: „Amžius – ne kliūtis, vyriausias mano „mokinys“ – 87-erių senjoras“
Renaviškė Virginija Daugertė (25 m.) prisipažįsta, kad visuomet buvo iniciatyvi ir nenustygstanti vietoje, tad sulaukusi pasiūlymo prisijungti prie e. skautų bendruomenės – nedvejojo nė akimirką.
Ūkininkas iš Varėnos rajono: kaip internetas palengvino ūkio darbus
Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški ne tik tarp skirtingų kartų, bet ir tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, interneto prieigą turi 77,7 proc. namų ūkių kaime ir 85,6 proc. didžiuosiuose miestuose. Atskirtis dar ryškesnė vertinant, kiek namų ūkių turi kompiuterius. Kaime tokių yra 70,9 proc., o didmiesčiuose – 82,4 proc. Ūkininkas Kęstutis Varanavičius keičia kaimo gyventojams nepalankią statistiką į savo gyvenimą įsileidęs technologijas.
IT srityje karjeros siekiantis jaunuolis laisvalaikį leidžia mokydamas senjorus
Pagėgiuose gyvenantis 17-metis moksleivis Paulius Šimkus įsitikinęs, kad jam puikiai pavyko suderinti pomėgį sekti informacinių technologijų naujienas ir galimybę skirti laiko itin prasmingai savanorystei.
E. skautai Samanta ir Justas iš Tauragės rajono sako, kad jų misija – padrąsinti nedrįstančius ir padėti nežinantiems
Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale,savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.
Vytauto Klovos mūzai – Jūratei Klovienei – 95-eri
Šiandien turbūt vargiai rastume žmogų Lietuvoje, o ypač mūsų Žemaitijoje, kuris nežinotų kompozitoriaus, gimusio Tirkšliuose, Vytauto Klovos bei jo Ūdrio dainos „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom” iš populiariosios operos ,,Pilėnai”.
Priklausomybės ligų specialistas A. Pozdniakovas apie paslydusius žmones: jie svajojo būti laimingi, bet ne ten ieškojo laimės
Andrejus Pozdniakovas savo gyvenimą paskyrė darbui su priklausomybės ligų kamuojamais žmonėmis. Paslydusiems atsikelti ir pradėti naują gyvenimą šiuo metu jis padeda Marijampolėje paties įkurtoje bendruomenę „Alfa centras“, taip pat dirba Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistu ir padeda į krizę patekusioms šeimoms.
A. Bankauskas: „Neįsivaizduoju, kaip žmonės anksčiau išgyvendavo be skaitmeninių technologijų“
Užsukę į Kaišiadorių viešąją biblioteką, čia tikrai sutiksite miestelio gyventoją Aldą Bankauską. Penkiolikmetis bibliotekoje ne tik ruošia namų darbams užduotus projektus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bet ir padeda užsukantiems žmonėms susidoroti su kylančiais klausimais apie išmaniuosius įrenginius ar skaitmenines technologijas.
Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras
Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą.
Trys grikių iššūkio savaitės
Radviliškyje gyvenanti Sandra Gakštienė (37 m.) grikių iššūkyje, skirtame Ksaverai Vaištarienei atminti, dalyvauja pirmą kartą. Moteris neslepia, kad Facebook’e radusi pasiūlymą jungtis prie iššūkio, labai dvejojo, į visa tai žiūrėjo nepatikliai ir skeptiškai. Nutarusi įsitikinti ar tai tikrai veiksminga, teisės studijas baigusi Sandra sutiko pasidalinti savo patyrimais.
E. skautas Žygimantas: „Padėti vyresniems žmonėms perprasti išmaniąsias technologijas – jaunimo garbės reikalas“
Septyniolikmečio vilniečio Žygimanto Mazėčio gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Mokykloje jis nepraleidžia nė vienos technologijų pamokos, laisvalaikiu gilinasi į įvairias elektronikos ir programavimo subtilybes, domisi pasaulinėmis technologijų naujovėmis, kartu su bendramoksliaisyra įkūręs įmonę, siūlančią inovatyvius gaminius.
Kitokia tėvystė: su vaikais – į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybių ir kurti naują gyvenimą
Marijampolietis Karolis Grinius sako dabar gyvenantis tarsi antrąjį, visai kitokį gyvenimą, kupiną meilės, tėviškų rūpesčių, vilties ir tikėjimo.
Lietuvė neurologė L. Šinkūnaitė, dirbanti Briuselyje: „Buvo sunku patikėti, kaip viskas rimta“
Gabrielė Niekytė
Europa palengva kyla iš karantino apribojimų, atsiveria sienos, dalinamasi kovos su pandemija patirtimis. Apie tai, kaip Briuselyje esančioje šv. Petro ligoninėje sekėsi susitvarkyti su COVID-19 infekcija, kokie pokyčiai vyko ir apie nerimą, kas laukia ateityje projektui #PriešakinėseLinijose sutiko papasakoti gydytoja neurologė Laura Šinkūnaitė.
Akušerė M. Mizgaitienė: „Kiekviena gimdyvė nuo pat pažinties akimirkos tampa geriausia drauge“
Karolina Barišauskienė
Respublikinės Kauno ligoninės „Krikščioniškųjų gimdymo namų“ akušerė Marija Mizgaitienė, pati auginanti mažametę dukrytę, šalį suparalyžiavus COVID-19 ligai, priėmė sunkų, tačiau kilniaširdišką sprendimą – eiti į darbą, nors turėjo visas sąlygas likti namuose.
Stereotipus griaunantis alytiškis Germantas: „Skirtingos kartos ne tokios jau ir skirtingos“
Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo. Tuo jis dar kartą įsitikino karantino laikotarpiu, kai senjorams nuotoliniu būdu dalijo patarimus apie išmaniuosius įrenginius ir internetą. Germantas sako, kad e. skauto veikla tapo jo gyvenimo dalimi.
Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.
Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė R. Augienė apie įvairius jausmus iššaukiančią pandemiją: „Ieškokime pozityvo kasdienėse situacijose“
Vilma Balčiauskaitė
Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė, Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė, o karantino laikotarpiu ir Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus medikė Raimonda Augienė džiaugiasi, kad vidurio Lietuvos mieste buvo gerai pasiruošta COVID-19 pandemijai suvaldyti, tačiau nerimauja dėl dabar sustabdytų ir nesprendžiamų pacientų sveikatos problemų.
Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.
Antrąja mergaitės globėja tapusi Eligija: „Supratome, kad šito vaiko nei atiduoti, nei kitaip apvilti negalėsime“
Vilnietė Eligija Garšvienė su vyru savo namų duris atvėrė mažai mergaitei, kuri šeimos neteko net du kartus. Šiuo metu septynmetė jų globotinė Lėja, dar maža būdama, neteko biologinių tėvų globos, o vėliau, nepalankiai susiklosčius situacijai, turėjo palikti ir globėjų namus. Pasak Eligijos, ši aplinkybė ją su vyru dar labiau motyvuoja nenuvilti mergaitės. Pristatome interviu su Eligija Garšviene.
Ukmergės ligoninės chirurgas N. Samuolis: „Man karantinas prasidėjo saviizoliacija“
Vilma Balčiauskaitė
Ukmergės ligoninės chirurgas, o pandemijai surakinus pasaulį ir COVID-19 skyriaus vadovas Nikas Samuolis karantino pradžią prisimins ilgai. Vos tik šalyje prasidėjus suiruitei dėl koronavirusinės infekcijos Nikas turėjo pasitraukti į 14-os dienų saviizoliaciją.
COVID-19 korpuso vadovas, chirurgas R. Tumas: „Nėra kada galvoti apie baimes ir kitokius dalykus“
Gabrielė Niekytė
Laisvėjant karantinui ir pilnėjant parkams, viešoms erdvėms, ligoninėse dirbantys medikai neatsipalaiduoja, o fiziniai ir psichologiniai sunkumai, kuriuos jiems tenka patirti, niekur nedingsta. Chirurgas, gydytojas Rimvydas Tumas, Respublikinės Panevėžio ligoninės dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, o šiuo metu ir COVID-19 karantininio korpuso vadovas drąsiai sako, nežinantis, kada pradėsime gyventi kitaip, tačiau pozityvo nestokoja – „o kaip kitaip galime jaustis?“.
