Mokslininkai žada, kad jau per ateinančius metus sukurs vaistus nuo vėžio. Tai teikia didelių vilčių sergantiems visame pasaulyje.

Mokslininkų iš Izraelio komanda teigia, kad jų kuriamas priešnuodis veiks iš karto ir jam prireiks vos kelių savaičių sunaikinti visas vėžines ląsteles. Mokslininkai, kuriantys vaistą, pavadintą „MuTaTo“, teigia, kad vaistas beveik nesukels šalutinio poveikio.

Naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gulasi ir keliasi vėlai, jaučiasi blogiau ir yra labiau linkę susirgti psichikos ligomis. Taip pat paaiškėjo, kad tam didelę įtaką daro ir genai.

Tarptautinė mokslininkų komanda nagrinėjo beveik 700 tūkst. britų ir amerikiečių genus. Tyrimas patvirtino prielaidą, kad vyturiais save vadinantys žmonės turi ypatingų genų, lemiančių paros ritmą, rašoma leidinyje „Nature Communications“.

Temperatūrai nukritus iki aštuonių laipsnių šalčio, odos riebalinės liaukos nustoja veikusios, sutrikdomas apsauginės lipidinės plėvelės, esančios odos paviršiuje, formavimasis. Tokia speigo ir vėjo išvarginta oda tampa dar labiau pažeidžiama, portalui LRT.lt sako gydytoja rezidentė Laura Lukavičiūtė. „Dėl to svarbu ne tik tinkamai pasirinkti odos priežiūros priemones, bet ir drabužius, pasirūpinti patalpų oro drėkinimu“, – priduria Odos akademijos lektorė.

Elektroninės cigaretės norintiems mesti rūkyti žmonėms yra dvigubai veiksmingesnės nei nikotino pleistrai ar guma, rodo trečiadienį paskelbti britų tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 900 žmonių, rezultatai.

Straipsnyje žurnale „New England Journal of Medicine“ rašoma, kad 18 proc. rūkančiųjų, kurie perėjo prie elektroninių cigarečių, vienus metus nerūkė įprastų cigarečių. Tai sugebėjo padaryti tik 9,9 proc. žmonių, norėjusių mesti rūkyti ir pasikliovusių pakaitine nikotino terapija.

Dantų jautrumas – dažnam pažįstama problema. Tyrimų duomenimis, anksčiau ar vėliau su ja susiduria beveik kas antras žmogus, rašoma pranešime spaudai. Pasak „112 odontologų centro“ gydytojos odontologės Nidos Aganauskienės, daugiausia nusiskundimų turi 25–40 metų žmonės, o esminė dantų jautrumą kelianti priežastis yra pažeistas emalis.

Gydytoja dalijasi patarimais, kaip prižiūrėti ir apsaugoti savo dantis, kad nemalonus maudimas ar skausmas nekeltų diskomforto valgant ledus, geriant karštą kavą ar kandant rūgštų obuolį.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kol kas išnaudota tik penktadalis kompensuojamų vakcinų nuo B tipo meningokokinės infekcijos, todėl sveikatos apsaugos ministras A Veryga ragina tėvus paskiepyti savo vaikus, trečiadienį skelbia ministerija.

„Vakcinos yra nupirkta pakankamai, todėl visiems naujagimiams jos tikrai pakaks. Raginame tėvus pasirūpinti savo mažylių sveikata nuo pat gimimo“, – pranešime cituojamas A. Veryga.

Nors įprasta manyti, kad vaikai serga tik alergija ar peršalimu, tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistikos duomenimis, sergančiųjų lėtinėmis ligomis amžius jaunėja. Lėtinė liga gali užklupti tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo, tiek dėl genetikos, tačiau net ir turintieji genetinį polinkį, ligų gali išvengti praktikuodami sveiką gyvenseną.

Augant sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nuo trečiadienio epidemijos skelbiamos Vilniuje ir Klaipėdoje. Iš viso epidemijos paskelbtos 17 iš 60 savivaldybių. 

Susirgus ir negalint atvykti pas šeimos gydytoją, į sveikatos priežiūros įstaigą galima kreiptis telefonu ir nuotoliniu būdu susitvarkyti nedarbingumą, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Tokiu atveju nedarbingumo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą, o vizitas pas gydytoją nukeliamas vėlesniam laikui. Tai – supaprastinta kreipimosi tvarka gripo epidemijos metu“, – skelbiama pranešime.

Meningokoku susirgęs sunkios būklės keturmetis berniukas į ligoninę atvežtas iš Prienų pirmadienį, skelbia Kauno klinikinė ligoninė.

Šiuo metu vaiko būklė stabili, nurodo medikai.

Skelbiama, kad berniukas buvo stipriai karščiuojantis, jam nustatyta 40 laipsnių temperatūra, taip pat jo oda buvo papilkėjusi, išberta krūtinė ir pilvas. 

Lietuviai kasmet turi vis geresnes sąlygas užsiimti įvairiomis žiemos pramogomis ir sportu. Šį sezoną džiugina ne tik gražūs žiemiški orai, bet ir viena po kitos miestuose ir miesteliuose atsidarančios čiuožyklos po atviru dangumi bei ledo arenos, rašoma pranešime spaudai. Galimybių žiemos sportui šiandien itin daug – svarbiausia pradėti.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir toliau auga – trečiadienį epidemija skelbiama ir Klaipėdoje, ir Vilniuje.

Sergamumo rodiklis sostinėje pasiekė 167,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o vaikų sergamumas gripu iki 17 metų amžiaus sudarė 55,1 proc. visų sergančiųjų. Sostinės savivaldybė teigia, kad epidemijos metu sveikatos priežiūros įstaigos pailgins darbo laiką, o savo darbuotojus savivaldybė ketina vaišinti arbata su citrina, imbieru ir medumi bei siūlo darbą iš namų.

Nėštumas įpučia naujų vėjų ne tik į šeimos gyvenimą, bet ir į moters spintą. Jau nuo pirmų mėnesių moterys ima rinktis laisvesnius, patogesnius, natūralaus pluošto drabužius, kurie nekeltų rizikos nei būsimai mamai, nei kūdikiui. Vis dėl to kai kurioms sunku save įsivaizduoti be aukštakulnių ar aptemptų džinsų. Akušerė-ginekologė Reda Verbickienė papasakojo, kokia riziką kelia vadinamieji batai-žudikai ir koks pakulnės dydis rekomenduotinas.

Šįkart noriu pakalbėti apie vieną gajų visuomenės žalingą įprotį – savigydą. Labai svarbu aptarti atvejus, kai šis reiškinys gali turėti labai rimtų ir skaudžių pasekmių.

Vienas iš pačių pavojingiausių savigydos būdų – tai savigyda antibiotikais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl visame pasaulyje auga antimikrobinio atsparumas – mikrobai tampa atsparūs antimikrobiniams preparatams ir nepasiduoda gydymui. Neracionalus ir netinkamas antibiotikų vartojimas infekcinių susirgimų gydymui sąlygoja situaciją, kai atsiranda mikrobų rūšys, kurių neveikia jokie antibakteriniai preparatai.

Draudimai, susiję su rūkymu, turėtų paskatinti rūkyti mažiau arba išvis atsisakyti šio žalingo įpročio. Vis dėlto, rūkymas – ne tik paauglių ar neišmanančiųjų problema. Pasirodo, medicininės žinios apie rūkymo žalą dar nieko nereiškia – vis daugiau atliekamų tyrimų rodo, kad rūkalių tarpe – nemaža dalis medikų, rašoma pranešime.

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė pataria, kaip vartoti česnakus, kad gautume daugiausia naudos. Pasak jos, česnakas – natūralus antibiotikas, vienas iš stipriausių prieskonių, padedantis kovoti tiek su virusais, tiek su bakterijomis, saugo ir nuo kirmėlių bei parazitų.  

Australijos mokslininkai skelbia, kad šikšnosparnių kraujagerių nuodai gali būti panaudojami sunkių ligų gydymui. Tačiau šiems tyrimams sutrukdė narkotikų karai Meksikoje. 

Britų mokslininkai teigia genetiškai modifikavę vištas, kurių kiaušiniuose yra medžiagų, padedančių gydyti artritą ar vėžį.

Nuo vėžio 100 proc. negali apsaugoti jokie produktai. Tačiau yra produktų, kurie, jei bus įtraukti į reguliarų mitybos planą, gali sumažinti vėžio atsiradimo riziką.

Šiame straipsnyje apžvelgiami veiksmingiausiai nuo vėžio apsaugantys produktai ir pateikiami moksliniai jų savybių paaiškinimai, rašoma medicalnewstoday.com.

Dažnai norint padėti nušalusiam žmogui, pažeistos kūno vietas šildomos per stipriai trinant ar mirkant per karštame vandenyje, tačiau taip galima padaryti tik dar daugiau nepataisomos žalos, portalui LRT.lt sako dermatovenerologijos gydytoja rezidentė ir Odos akademijos lektorė Anastasija Malevič. Jos teigimu, esant didesniam nušalimo laipsniui, tik tinkamai suteikę pirmąją pagalbą, galite išsaugoti žemos temperatūros pažeistas kūno vietas.

Šiemet Lietuvoje užregistruoti šeši tymų atvejai, ketvirtadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Tymais susirgo du vaikai ir keturi suaugusieji, trys iš jų susirgo Visagine, du – Vilniuje, vienas nustatytas atvejis buvo įvežtinis iš Ukrainos.

„Vaistingųjų augalų priešvėžines savybes mokslininkai tyrinėja seniai, tačiau tik pastarąjį penkmetį sukruto intensyviai tirti ciberžolę – galingą ginklą prieš vėžį“, – sako Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Penkiose Lietuvos – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) jau viršija epidemijos rodiklį (100 atv. / 10 tūkst. gyv.). Pagal kasmetines tendencijas, sergamumas gripu ir ŪKVKI tik didės, tad būtina žinoti, kaip ligos galima išvengti.

Dantų pasta, kurioje yra aukso ar deimantų, dantų auksinių ar deimantinių nepadaro, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina gydytoja Rūta Bendinskaitė. Pasak jos, mitas, kad tokios dantų pastos yra geresnės: „Didžioji dalis ingredientų dantų pastoje už eurą bus tie patys.“

Pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai jaunus, darbingus ir net antsvorio neturinčius ištinka staigi mirtis – miokardo infarktas ar insultas, teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Egidija Rinkūnienė. Dažniausia priežastis – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Tad jo kiekiu kraujyje būtina susirūpinti kaip galima anksčiau.

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis, kitiems per visą gyvenimą jie taip ir neišdygsta. Vieniems jie dygsta labai skaudžiai ir vėliau sukelia daug problemų, kitiems šie dantys neatneša jokių problemų. Tačiau nenutyla kalbos – rauti juos ar ne?

Savo žiniomis šiuo klausimus pasidalijo gydytoja odontologė med. dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė.

– Kada įprastai protiniai dantys žmonėms ima dygti?

– Kartais būna, kad žmogus išvis neturi protinių dantų užuomazgų, o kartais būna taip, kad žandikaulis yra pakankamai mažas, jie lieka kaule ir jų niekada nesimato. Kartais dėl tam tikrų priežasčių jie pradeda dygti žmonėms, sulaukusiems ir daugiau nei 20 metų. Šiaip protiniai dantys turėtų pradėti dygti pakankamai vėlai – sulaukus 18 metų ar vėliau, tačiau gali būti, kad jie ir niekada nepasirodys.

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis, kitiems per visą gyvenimą jie taip ir neišdygsta. Vieniems jie dygsta labai skaudžiai ir vėliau sukelia daug problemų, kitiems šie dantys neatneša jokių problemų. Tačiau nenutyla kalbos – rauti juos ar ne?

Savo žiniomis šiuo klausimus pasidalijo gydytoja odontologė med. dr. Eglė Vindašiūtė-Narbutė.

Ankstyvi pusryčiai, mokykla, treniruotės, pamokų ruoša – intensyvus ritmas keičia dienos įpročius, pietums lieka vis mažiau laiko. Tiesa, kol vaikas darželyje, tėveliams nerimauti nėra ko, bet auginantys vyresniuosius dažnai susiduria su nemenkais iššūkiais.

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sausio 14 – 20 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 127,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 98,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Manoma, kad kava padeda apsisaugoti nuo Parkinsono ligos. Neseniai atlikto tyrimo metu buvo mėginama išsiaiškinti, kurie junginiai galėtų suteikti šiam gėrimui neuroprotekcinių galių. Tyrimo rezultatai galėtų paskatinti atsirasti naujiems gydymo būdams.

Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus 60 tūkstančių žmonių diagnozuojama Parkinsono liga. Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas bei nerangumas – pagrindiniai šios ligos simptomai. Tai progresuojanti neurogeneracinė liga, kuriai kol kas nėra jokio gydymo. Šiuolaikiniai gydymo būdai padeda viso labo valdyti simptomus.