2017–ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai pagal keleivių ir skrydžių gausą


35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos oro uostams 2017 m. nesukliudė pasiekti naują rekordą. Praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 mln. keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55 tūkst. Puikiais augimo rodikliais ypač išsiskyrė Kauno oro uostas, laikinai atlikęs pagrindinių šalies oro vartų funkciją.

Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio teigimu, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, palyginti su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių – 5 proc.

„Net 60 proc., iki beveik 1,2 mln., ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54 proc., t. y. iki 12 tūkst., šoktelėjo ir skrydžių skaičius. Tokius įspūdingus rezultatus lėmė vasarą vykdyta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniuose šalies oro vartuose 35 dienas aviacinė veikla nebuvo vykdoma, o dauguma skrydžių buvo perkelti į Kauną.

Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13 proc.“, – pažymėjo D. Voveris.

Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumažėjo 1 proc., iki daugiau nei 3,7 mln., o skrydžių srautas sumažėjo 5 proc. ir siekė beveik 40 tūkst. Tai gerokai mažesnis neigiamas pokytis nei buvo numatyta prieš lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą kiekvieną mėnesį.

Viena iš itin gerų 2017 m. Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir išaugęs skrydžių krypčių spektras. Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų – iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską, Grenoblį, Miuncheną, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Geteborgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno – į Neapolį, o iš Palangos  - į Glazgą bei Sankt Peterburgą.

Pernai populiariausiomis šalimis, į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19 proc. keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9 proc. – į Vokietiją, o 7 proc. rinkosi Norvegiją.

„Daugiausiai aptarnautų keleivių praėjusiais metais rinkosi Londono Lutono oro uostą, o už jo rikiavosi Kopenhaga, Frankfurtas, Londono Stanstedo oro uostas bei Ryga. Šias kryptis dauguma keliautojų renkasi jau keletą metų iš eilės“, – pažymėjo D. Voveris.

Rekordiniais metais besidžiaugiantys Lietuvos oro uostai tokią tendenciją tikisi išlaikyti ir šiemet. Remiantis prognozėmis tikimasi, kad 2018 m. trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 mln. ribos, o skrydžių skaičius viršys 60 tūkst.  

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode