Vandensvydininkai R. Jakutis ir P. Vadvilavičius: „Nesustodami galėtume vardinti šio sporto privalumus”

 

Jėgos ir plaukimo sugebėjimų demonstravimu pasižymintis vandensvydis, anksčiau vadintas vandens rankiniu – itin populiari ir gilias tradicijas turinti sporto šaka užsienio šalyse, tačiau kiek apie ją žino lietuviai? Pasirodo, vis daugiau gerai plaukiančių ir komandinį darbą mėgstančių atletų išbando save baseine, o nejučia ir profesionalais tampa. Puikiausi šio fakto pavyzdžiai – Lietuvos vandensvydžio rinktinės atstovai Rimantas Jakutis ir Pijus Vadvilavičius. 

Komandos draugai pasakoja, kad vandensvydis – jau antroji sporto šaka, kurią išbandė baseine: „Vaikystėje buvome aktyvūs, todėl pradėjome lankyti plaukimą. Vėliau, žinoma, tas pasyvus baseino šukavimas pirmyn atgal pabodo ir taip mūsų gyvenime atsirado daug aktyvesnis sportas – vandensvydis.”

„Pradžioje dar bandžiau dubliuoti ir treniruodavaus tiek plaukimą, tiek vandensvydį, bet krūvis pasidarė per didelis, todėl apsisprendžiau likti komandoje”, – savo pasirinkimus prisimena P. Vadvilavičius ir priduria, kad jau po pirmųjų sėkmingų rungtynių neabejojo – tai jo sportas. 

Kalbėdami apie vandensvydžio privalumus, vyrai akcentuoja aktyvumą: „Tai lyg kova po vandeniu – jėga, greitis susilieja į vieną. Dauguma žiūrovų mano, kad žaisdami mes atsispiriame nuo dugno, bet iš tiesų jo liesti negalima – visi šuoliai vyksta iš vandens ir tai reikalauja fizinės stiprybės.”

R. Jakučio nuomone, ne mažiau svarbus ir komandinis darbas. „Vandensvydis panašus į regbį ar ledo ritulį – mes esame komanda ir visi siekiam bendro tikslo. Taip ugdome kantrybę”, – sako jis ir priduria, kad šio sporto privalumus su kolega galėtų vardinti nesustodami.

Vandensvydį žaidžia septyni žaidėjai – vartininkas ir šeši aikštėje. Principas čia paprastas – įmesti kamuolį į vartus, tačiau kiek dar gudrybių reikia žinoti iki kol pasieksi šį tikslą. „Gali pačiupti varžovui už glaudžių, kad būtų lengviau jį kontroliuoti arba pakeisti savo kūno poziciją, susikurti sau palankesnę progą”, – su užsidegimu pasakoja P. Vadvilavičius. „Galima ir skandinti, bet ne per grubiai, nes gali būti išvarytas iš aikštės 20-iai sekundžių”, – priduria sportininkas.

Partneriai vieningai rekomenduoja savo sporto šaką tiems, kurie turi per daug energijos ir nežino, kaip ją tikslingai panaudoti: „Vandensvydis tinka net hiperaktyviems jaunuoliams, tai gera iškrova. Arba tiems, kurie nori būti būryje, išmokti susikoncentruoti bendram tikslui.”

„Norint išmokti žaisti, pirmiausia, vaikai būtinai turi įgyti plaukimo pagrindus ir tik tuomet treniruotis su kamuoliu”, – sako Pijus. „Svarbiausia charakterio savybė čia – užsispyrimas. Reikia siekti savo tikslo ir treniruotėje atiduoti visą save, stengtis tobulėti. Dideliu darbu galima ir be ypatingų fizinių duomenų pasiekti gerų rezultatų”, – jį papildo R. Jakutis.

Daugkartiniai Baltijos ir Šiaurės jūrų čempionai pabrėžia, kad Lietuvoje, nors pilnos komandos suformuotos vos keturiuose miestuose, susidomėjimas vandensvydžiu vis auga. Vyrai sako tikintys, kad ateis laikas, kai ir mūsų šalies baseinuose rinksis tiek pat žmonių, kiek krepšinio arenose: „Dėl priešininkų trūkumo nemažai rungtynių tenka žaisti ir patirties semtis užsienyje. Žinoma, būtų labai smagu, kad palaikančiųjų atsirastų, kaip, pavyzdžiui, Vengrijoje.”

Abu vandensvydininkai neabejoja – ilgos rankos ar didelis ūgis nebūtinai atneša sėkmę ir linki tiesiog iš visos širdies dirbti, siekiant tikslų: „Stenkitės, būkite atkaklūs ir klausykite trenerių”, – motyvuoja jie.

Daugiau Lietuvos vandensvydžio rinktinės atstovų minčių ir patarimų turėsite galimybę išgirsti jau šį šeštadienį 10.30 val. „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje per TV6 kanalą. Ten didžiausią vaikystės pramogą prisimins ir laidos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis, mesdamas R. Jakučiui bei P. Vadvilavičiui mažųjų herojų sugalvotą iššūkį.

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode