Seimas antradienį renkasi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.
Vienu paketu planuojama suteikti didesnius įgaliojimus kariams esant ekstremaliai situacijai, kitu – patvirtinama fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statymo tvarka.
Krašto apsaugos ministerijos teikiamos pataisos suteiktų daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai.
Kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Tokius įgaliojimus kariams suteiktų krašto apsaugos ministras, gavęs Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinęs su prezidentu.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti.
Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sukritikavo šias pataisas, sakydamas, kad jos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
Vidaus reikalų ministerijos teikiamu pataisų paketu būtų priimtas naujas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymas.
Juo sienos su Baltarusija statybos būtų pripažintos ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Taip pat Seimui bus teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimas, kad esant ekstremaliai situacijai Lietuva apribotų vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus.
Pagal projektą, paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
Projekte taip pat numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas. Jam turi būti paaiškinta prašymo pateikimo tvarka.
Išimtys būtų taikomos pažeidžiamoms grupėms priskiriamiems užsieniečiams ar atsižvelgus į kitas individualias aplinkybes.
Dabar įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašymai priimami tiesiog Lietuvos teritorijoje.
Neeilinė sesija vyks vieną dieną, Vyriausybė prašo Seimo jos teikiamus projektus priimti ypatingos skubos tvarka.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
