Sprogimas

Viekšnių malūnui – politikų dėmesys

 

Viekšnių vandens malūno likimu susirūpinę viekšniškiai dar pavasarį kreipėsi į Kontrolės komitetą, prašydami padėti išsaugoti antrąjį šimtmetį skaičiuojantį technikos paminklą – Viekšnių vandens malūną, nykstantį tiesiog akyse. Prašymas perduotas Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, kuri sudarė komisiją situacijai išsiaiškinti. Paaiškėjo, jog padėtis tikrai sudėtinga, trūkumų – begalės.

Būklė apgailėtina

Komisijai apsilankius malūne, vaizdas jos narius sukrėtė. Pasak komisijoje dalyvavusio Savivaldybės tarybos nario Pauliaus Aurylos, pastatas griūva, stogas, perdengimas ir visos medinės konstrukcijos avarinės būklės, pro skyles sienose švilpia vėjas, veržiasi vanduo, grindys išpuvusios, įrenginiai surūdiję arba išgraužti kirvarpų, todėl, kad būtų išsaugotas malūnas, būtina sustabdyti jų plitimą.

„Dabar po komisijos apsilankymo nuomininkas geranoriškai patvarkė, bent jau per stogą nebevarva, kaip mus įtikino. Ten apsilankiusi Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė matė, kad pastangų tikrai įdėta“, – sakė Kontrolės komiteto pirmininkas P. Auryla.

Nuomoja nelegaliai

Kaip Kontrolės komiteto narius informavo P. Auryla, paaiškėjo, kad malūno nuomininkas, UAB „Viekšnių malūnas“, nuomoja nelegaliai, kadangi buvo paskelbtas pirmosios įmonės, kuri buvo sudariusi sutartį su Akmenės rajono savivaldybe, bankrotas: „Kadangi paskelbtas bankrotas, tai bankroto administratorius turėjo apie tai pranešti mums, ir tada sutartis nebegalioja. Taip neįvyko ir kita įsikūrusi įmonė tarsi pati sau perdavė malūną ir eksploatavo jį su negaliojančia sutartimi. Tai išaiškėjo dabar, kai kreipėsi Viekšnių bendruomenė. Savivaldybė sutartį nutraukė ir nuomininkams pasiūlė kitą sutartį, kurią jie dabar analizuoja ir turėtų atvykti į administraciją ir pasakyti, ar jiems tinka tokia sutartis, ar ne, ar nori kažką keisti. Sutartis dvejiems metams, kiek buvo numatyta Akmenės rajone – iki 2020 m., buvo išnuomota 20 metų. Pasirašius šią sutartį jau galima galvoti, kas bus vykdoma, ar Savivaldybė ieškos lėšų, kaip tvarkyti, kiek nuomininkas gali prisidėti. Kad malūnas nepaliktų sėkmingai griūti, nors jis iš tikrųjų griūva, minimaliai aptvarkė, tačiau reikalingos nemažos lėšos ir greitai to nepadarysime, todėl Savivaldybė priima tokį sprendimą, kad dabar pabaigti sutartį, o toliau bus galima startuoti su projektais ar nauja sutartimi. Kiti metai paskutiniai paruošti dokumentacijai ir gauti europinių lėšų. Jei iki kitų metų neparuošia, lėšų pritraukti nebepavyks.“

Trūksta informacijos

Pasak Kontrolės komiteto pirmininko, nuoma buvo įdomiai padaryta: „Išnuomotas pats malūnas, bet pylimas ir įtekamasis bei ištekamasis kanalai yra kaip atskiri objektai, jie priklauso Savivaldybei. Pylimas avarinės būklės, jo remontui reikia nežmoniškų lėšų, pagal sąmatą vos ne 200 tūkst. eurų. Kanalus šiek tiek tvarkė nuomininkai, kadangi jiems suka turbiną, bet nepakankamai, vėl turėtų Savivaldybė investuoti. Graudi situacija – visur investuoja Savivaldybė, o pelną ima kažkas kitas.“

Komiteto narys Virgilijus Eidimtas stebėjosi, kodėl nebuvo skelbtas konkursas nuomai, kodėl Savivaldybė turi sutvarkyti ir palikti vieninteliam žmogui toliau naudoti. Pasak jo, gal atsirastų, kuris norėtų nuomoti su atitinkamomis lėšomis ir nurodymais, ką sutvarkyti.

„Siūlyčiau surinkti informaciją ir bent jau komitetui pateikti, kad žinotume, kas kur vyksta“, – sakė V. Eidimtas.

P. Auryla įžvelgė problemą, jog netgi Tarybos nariai negauna visos išsamios informacijos: „Tai Savivaldybės administracijos problema, kad nėra pateikiama visa informacija. Daug ko gal patys nežinojo. Komisijai pradėjus aiškintis, tik dabar daug ką sužinojo. Savivaldybės hidrologas, kuris turi prižiūrėti vandens telkinius, prisipažino, jog tik dabar paaiškėjo, kad Viekšniuose turi pylimą, nuo šiol jį prižiūrės.“

Sutartis – „į vienus vartus“

Komiteto narė Judyta Tekingunduz kėlė klausimą, jeigu sutartis neteisėta, malūnas nustekentas, kodėl Savivaldybė turi ją tęsti.

P. Auryla paaiškino, jog, jei šitas nuomininkas paduotų į teismą, praeitų porą metų ir neaišku, kuo visa tai baigtųsi. Jam pritarė ir Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podelienė bei jos pavaduotoja Loreta Dimienė, pasak kurių, yra Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, leidžiantis nuomoti įmonei malūną. Yra pirmasis sprendimas, leidžiantis nuomoti bankrutavusiai įmonei, ir antrasis, leidžiantis pernuomoti.

„Sutartis padaryta „į vienus vartus“, savininko naudai, tai Akmenės savivaldybės palikimas, – sakė R. Podelienė. – Paaiškėjo tokių dalykų, kad esame visiškai suvaržyti. Jeigu nutrauktume sutartį, reikėtų nuomininkui sugrąžinti litais apie 50 tūkst.“

L. Dimienė tikino, jog nutarimai teisėti, nors tarp sprendimų praėjo vos mėnuo: „Viekšnių seniūnas 2000 m. perdavė malūną UAB „Viekšnių malūnas“. Visi dokumentai sutvarkyti. Jeigu įsiveltume į teismus, neaišku, kuo baigtųsi. Mes perėmėme iš Akmenės savivaldybės nesąžiningą sutartį.“

Būtina tvarkyti

V. Eidimtas ir J. Tekingunduz išsakė nuomonę, jog Viekšnių malūnas turi būti sutvarkytas, dabar reikia skirti būtinas lėšas, kad būtų išsaugotas, o didesnes lėšas numatyti jau po 2020 m., kai baigsis nuomos sutartis.

Pasak P. Aurylos, kad nebūtų pažeisti sutarties punktai ir įsivelta į teismus, sutartį reikia pratęsti: „Jei R. Končiutė-Mačiulienė prižiūrės, malūnas nebegrius, o dveji metai praeis, ir ateity reikia žiūrėti, ar nuomoti tam pačiam žmogui. Buvo visokių minčių, kad parduoti, tačiau baisu, kad neištiktų Plinkšių dvaro likimas.“

Gajutė ABELKIENĖ

Autorės ir Redos Urniežiūtės nuotraukos

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode