Reklama 2

Pensijos nebepriklausys nuo politikų valios

 

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iš esmės keičiama pensijų apskaičiavimo tvarka, o sausį senjorai sulauks didesnės pensijos. Nuo šiol visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių, o ne nuo politikų valios. Pensijos kasmet didės tiek, kiek ir dirbančiųjų atlyginimai.

Apie naująją pensijų apskaičiavimo tvarką kalbamės su Sodros Mažeikių skyriausdirektoreLaima Nagiene.

      Kiek sausio mėnesį senjorams padidės pensijos?

      Nuo 2018-ųjų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet jos didės vidutiniškai apie 7 proc., kiekvienam skirtingai – tai priklausys nuo gaunamos šiai dienai pensijos (vienam gali padidėti 10 Eur, kitam – tik 5 Eur). Indeksuotas pensijasmokėsime jau nuo sausio.

      Ar esamų senjorų pensijos jau bus perskaičiuotos pagal naująjį įstatymą?

      Būtina pažymėti, kad pensijos dar nebus perskaičiuotos pagal naująjį įstatymą, kuris įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Jas turime perskaičiuoti iki rugsėjo, apie tai išmokos gavėjai bus informuojami laišku. Visi pensininkai gaus susikaupusią nepriemoką už laikotarpį nuo sausio, kol perskaičiavome jo pensiją. Pavyzdžiui, jeigu indeksuotą pensiją, kuri pagal naująjį įstatymą padidėjo 10 Eur, išmokėsime rugsėjo mėn., tai dar prie jos prisidės nepriemoka už aštuonis mėnesius ir žmogus dar gaus nepriemoką – 80 eurų. Lieka galioti nemažinimo taisyklė, t. y., jeigu pagal naująjį įstatymą apskaičiavus gaunama mažesnė pensija, išmokos gavėjui paliekamas ankstesnis jos dydis. Pagal pradinius skaičiavimus, pritaikius naująjį įstatymą, 70 proc. išmokų gavėjų turėtų gauti didesnes išmokas.

      Kaip pakis kitos išmokos?

      Nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ir išankstinės senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių. Našlių pensijos nebus indeksuojamos tiems asmenims, kuriems buvo paskirtos 50 proc. ir 20 proc. mirusiojo gautos pensijos dydžio našlių išmokos tol, kol jos nesusilygins su našlių pensijos baziniu dydžiu. Jis nuo 2018 m. sausio bus 22,46 Eur. 

      Nuo ko priklausys pensijos dydis?

      Pensijos dydis labai priklausys nuo darbo stažo, atlyginimo,  socialinio draudimo įmokų. Taškai bus susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu,  jis nuo 2018-ųjų – 808,70 Eur. Jeigu žmogus per metus uždirba 12 vidutinių darbo užmokesčių, tai jis gauna 1 tašką, jeigu uždirba 24 – tai 2 taškus ir t. t., tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus. Uždirbus mažiau nei vidutinį darbo užmokestį – proporcingai gaunama mažesnė taško dalis, pvz., gaunant tik minimalią mėnesinę 400 Eur algą, pensijai uždirba tik 0,5 taško. Vieno taško vertė – 3,27 Eur.

      Kaip bus skaičiuojamas darbo stažas?

      Darbo stažas bus siejamas su minimalia mėnesine alga. Pilnas vienų metų darbo stažas sukaupiamas tik tada, jeigu per metus uždirba bent dvylika minimalių mėnesinių algų (nuo 2018-ujų ji bus 400 Eur). Pavyzdžiui, jeigu visus 2017 m. darbuotojas, neatskaičius mokesčių, gavo 300 eurų algą – tai per šiuos metus jis sukaupė tik kiek daugiau nei 9 mėnesius stažo.

      Kokios laukia naujovės, kurios gal ir nuliūdins dalį gyventojų?

      Nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų. Iki šio laikotarpio gyventojų sukauptas stažas liks. Šiuo metu didinamas ne tik vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris 2026 metais visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, bet nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai, dabar siekiantis 30 metų. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Pavyzdžiui, jei 2018 m. išeinu į pensiją, mano būtinasis darbo stažas turi būti 30,5 m., jei išeisiu į pensiją 2019 m., tai būtinojo darbo stažo reikės jau 31 m. (nepriklausomai nuo to, kokį mėnesį išeisiu). Minimalus stažas pensijai lieka 15 metų.

      Kai kurie žmonės nuogąstauja, mat būtent sovietmečiu gavo didesnes algas. Ką jiems patartumėte?

      Jeigu žmogui, tarkim, iki senatvės pensijos amžiaus liko nedaug laiko ir mato, kad jo koeficientas sovietmečiu buvo geresnis, galbūt jam tikslinga, jei nebedirba ir negauna jokių pajamų, penkiais ar šešiais mėnesiais anksčiau išeiti į pensiją, tebegaliojant senajam įstatymui. Labiausiai gali nukentėti tie, kurie dirbo tokiose pramonės įmonėse kaip „Oruva“, „Elektrotechnika“, melioracijos ir t. t. (nepriklausomybės laikotarpiu jos visos bankrutavo). Apsisprendusieji turi suskubti iki gruodžio 29 d. 16.30 val. ateiti į „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą. Jei suvedus visus duomenis ir apskaičiavus, žmogui nenaudinga dabar eiti į išankstinę pensiją, visada galima atsiimti prašymą.

      Nemaža dalis asmenų nori pasinaudoti teise eiti į išankstinę pensiją. Ką jie turi žinoti?

      Išeiti į išankstinę pensiją galima likus ne daugiau nei 5 metams (60 mėnesių) iki sukaks senatvės pensijos amžius. Taip pat turi atitikti dvi sąlygas: pirma – šiuo metu būtinasis stažas turi būti 30 m. ir antra – tuo laikotarpiu, kai bus išankstinėje pensijoje, neturi gauti jokių draudžiamųjų pajamų. Ypač su tokia problema susiduria kaimo žmonės, turintys žemės ir įregistruoti ūkininkais. Išankstinė senatvės pensija mažinama po 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, apsisprendėte kreip­tis dėl išankstinės senatvės pensijos likus 10 mėnesių, jums bus skirta 4 proc. (10 mėn. x 0,4 proc. = 4 proc.) mažesnė išankstinė pensija. Pasinaudoję šia galimybe turi žinoti, kad suėjus pensiniam amžiui, senatvės pensija ir liks sumažinta 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį.

      Ar galima, išėjus į išankstinę pensiją, po kurio laiko vėl įsidarbinti? Kaip tada pakis senatvės pensijos išmoka, suėjus pensiniam amžiui?

      Tada yra nutraukiama mokėti išankstinė pensija. Atitinkamai, kiek mėnesių pasinaudojote išankstine pensija, tokiu procentu sumažės ir senatvės pensija. Pavyzdžiui, skiriant išankstinę pensiją, iki senatvės pensijos buvo likę 12 mėn., tad ji buvo sumažinta 4,8 proc. (12 mėn. x 0,4 proc. = 4,8 proc.). Po 6 mėn. įsidarbinus, sustabdomas išankstinės pensijos mokėjimas  ir kitais metais, tarkim, 2019 m., suėjus senatvės amžiui, skiriant senatvės pensiją ji sumažės tik 2,4 proc. – per mėnesį sumažėja 0,4 proc. (6 mėn. x 0,4 proc. = 2,4 proc.), t. y. dauginame iš tiek mėnesių, kiek gavo išankstinę pensiją. Norisi pažymėti, kad suėjus senatvės amžiui galima dirbti, nėra jokių apribojimų.

      Kaip kito socialiniai rodikliai?

      Norėčiau supažindinti su pagrindiniais socialiniais rodikliais, kurie įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.: minimalioji mėnesinė alga – 400 Eur; minimalusis valandinis atlygis – 2,45 Eur; vidutinis šalies darbo užmokestis – 808,70; socialinio draudimo bazinė pensija – 152,92 Eur; našlių pensijos bazinis dydis – 22,46; valstybės remiamos pajamos – 122,00 Eur; 2018 metų indeksavimo koeficientas – 1,0694 Eur; apskaitos vieneto vertė – 3,27 Eur.

Keičiasi pati pensijų apskaičiavimo tvarka: pensijas sudarys nebe trys, o dvi dalys – bendroji dalis, kuri priklausys nuo stažo, ir individualioji dalis, kuri priklausys nuo žmogaus sumokėtų įmokų. Labai gerai, kad nuo 2018-ųjų pensijos bus susietos su ekonominiu šalies ūkio augimu, nes jos nebuvo didinamos beveik 20 metų, nors atlyginimai ir didėjo. Pensijų augimas nebepriklausys nuo politikų valios.

Gražina VERŠINSKIENĖ

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode