Evangelijoje Jėzus sako: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Jėzus šiais žodžiais kreipiasi ne vien į kai kuriuos savo mokinius, o į visus, kurie yra gyvenimo išvarginti ar prispausti. Kas iš mūsų gali jaustis neliečiamas šio kvietimo? Viešpats žino, kad gyvenimas gali būti sunkus. Žino, kad daugelis dalykų gyvenime prislegia širdį: praeities žaizdos ir nusivylimai, neteisingumas, kurį reikia iškęsti dabartyje, netikrumas ir rūpesčiai dėl ateities.
Viso to akivaizdoje pirmasis Jėzaus žodis yra kvietimas išsijudinti ir atsiliepti. „Ateikite!“. Kai mums nesiseka, rizikuojame pasilikti ten, kur esame. Gali atrodyti savaime suprantama, tačiau iš tikrųjų sunku atsiliepti ir atsiverti! Tai nėra lengva. Tamsiais gyvenimo momentais tampa natūralu būti su savimi, murmėti, koks gyvenimas neteisingas, kokie kiti nedėkingi ir koks negeras pasaulis. Visi tai žinom. Ne kartą esame tai patyrę. Tačiau, kai šitaip užsidarome savyje, matome viską tik juodai. Tada pradedam apsiprasti su liūdesiu, kuris tampa kaip savas: toks liūdesys mus parklupdo. Tačiau Jėzus nori mus ištraukti iš „judančio smėlio“ ir todėl kiekvienam iš mūsų sako: „Ateik!“. Kiekvienam iš jūsų: ir tau, ir tau, ir tau, - sakė popiežius, piršto gestu simboliškai rodydamas į kiekvieną. Pasak popiežiaus, išeitis yra santykyje, rankos ištiesime, žvilgsnio pakėlime į tą, kuris mus tikrai myli.
Todėl neužtenka tik išeiti. Reikia žinoti, kur eiti. Nes daugelis gyvenimo tikslų yra iliuziniai: jie pažada atgaivą ir kuriam laikui nukreipia dėmesį, užtikrina taiką, pramogas, o pakui palieka tame pačiame vienume; o tai yra „fejerverkai“! Todėl Jėzus parodo, kur eiti: „Ateikite pas mane!“. Dažnai, gyvenimo naštai ar liūdesiui prispaudus, galim apie tai pasikalbėti su draugu, su ekspertu, tikrai bus naudos, tačiau neužmirškime Jėzaus. Neužmirškime atsiverti Jam, pasipasakoti apie mūsų gyvenimą, pavesti jam artimuosius, situacijas. Galbūt yra mūsų gyvenimo zonų, kurių niekuomet nebuvom atvėrę Jam ir jos liko „tamsiomis“, nes niekada nemačiusios Viešpaties šviesos. Kiekvienas iš mūsų turime savo gyvenimo istoriją ir jei kas nors turi „tamsiąją zoną“, teieško Jėzaus, tenueina pas gailestingumo misionierių, pas nuodėmklausį... Tačiau nueikite pas Jėzų, pasisakykite Jam. Šiandien Jis sako kiekvienam iš mūsų: „Drąsos, nepasiduok gyvenimo naštai, neužsidaryk priešais baimę ir nuodėmę, o ateik pas mane!“
Jis mūsų laukia, Jis visuomet mūsų laukia, ne kad magiškai išspręstų problemas, o padarytų mus tvirtus savo problemose. Jėzus nepašalina gyvenimo naštos, o širdies liūdesį; Jis neatima mums kryžiaus, o jį neša su mumis. Ir su Juo bet kokia našta tampa lengva (Mt 11, 30), nes jis - atgaiva, kurios ieškome. Kai Jėzus ateina į gyvenimą, kartu ateina taika, kuri pasilieka per išbandymus ir kentėjimus. Eikime pas Jėzų, Jam atiduokim savo laiką, susitikime su Juo kasdienėje maldoje, pasitikėjimo kupiname asmeniniame dialoge; pažinkime jo Žodį, nebijokime atrasti Jo atleidimą, pasisotinkime Jo gyvenimo duona: pasijusime Jo mylimi ir paguosti.
Jis pats to prašo, ir beveik primygtinai prašo. Jis tai pakartoja šiandienos Evangelijos skaitinio pabaigoje: „Mokykitės iš manęs ... jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mt 11, 29). Tad mokykimės eiti pas Jėzų, - paragino popiežius drauge pakviesdamas vasaros laikotarpiu, kai ieškosime poilsio nuo to kas išvargina kūną, neužmiršti atrasti tikrąją atgaivą Viešpatyje ir kad mums padėtų Mergelė Marija, mūsų Motina, kuri visuomet rūpinasi mumis kai esame pavargę; mus palydi pas Jėzų. (Vatikano radijas)
