„Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas“ (Mk 13, 35)

 

Pradedame Adventą, dvasinio susitelkimo ir apsivalymo metą. Tai laikas save patikrinti, kur mūsų dvasiniai žvilgsniai nukreipti: į žemę ar į aukštumas. Psalmininkas mus drąsina: „Keliu akis į kalnus – iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES, kuris padarė dangų ir žemę. Tavo kojai suklupti jis neleis; tas, kuris tave globoja, budi“ (Ps 21, 1–3).

Nors neretai esame kaip tie Jėzaus mokiniai, kurie net valandėlę pabudėti su Viešpačiu neištveriame – greit pasiduodame dvasiniam snauduliui. Advento metu Jėzus mus kviečia atnaujinti savo dvasinio gyvenimo pamatus malda, pasninku ir gerais darbais. Visa tai liudija mūsų krikščioniško gyvenimo pilnavertiškumą ir visišką pasitikėjimą Jėzumi bei skatina apmąstyti ir pasirengti Jo II atėjimui.

Sakoma, kad JAV prezidentas Dwight Eisenhower (1890–1969) lankydamasis Denverio mieste, vietos laikraštyje perskaitė žinutę, kad šešerių metų sunkiai sergantis vaikas turi svajonę pamatyti šalies prezidentą. Vieną sekmadienio rytą prezidento limuzinas sustojo prie sunkiai sergančio vaiko namų. Prezidentas pabeldė į vaiko namus. Duris atidarė šeimos tėvas Donald Haley, kelias dienas nesiskutęs, su nutrintais džinsais, senais marškinėliais. Už tėvo nugaros stovėjo vaikas. Čia prezidentas ir tarė: „Pauliau, kaip aš suprantu, tu norėjai su manimi susitikti. Man labai malonu tave aplankyti.“  Pasiėmęs vaiką jis aprodė jam savo limuziną ir tada abu linksmai atsisveikino. Kaimynai ir visas miestas dar ilgai kalbėjo ir prisiminė nelauktą ir netikėtą prezidento apsilankymą. Tik šeimos tėvas ilgai negalėjo pamiršti to kartėlio, kaip apsirengęs ir kaip atrodė atidaręs namų duris prezidentui.

Kristus mus ragina budėti ir tai yra ne kas kita, kaip dangaus Tėvo dovana mums: nežinoti Viešpaties atėjimo momento.

Juk iš tiesų mes nesame pašaukti vien laikinam gyvenimui žemėje, bet visiems laikams, begalybei, todėl nežinojimas šia prasme tampa atsivėrimu begalinei vilčiai. Tai, kad mes nežinome ateities įvykių, neturi mūsų gąsdinti. Šia prasme toks nežinojimas yra laisvės dovana. Žmogus klysta, norėdamas viską kontroliuoti. Mes, krikščionys, žinome, esame tikri, kad tikrai ateis mūsų susitikimo su Viešpačiu akimirka. Mes esame už mus didingesnio plano dalyviai ir žvelgiame į ateitį su pasitikėjimu.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode