Popiežius: Jėzus – ne pranašas ir svajotojas, bet Dievo Sūnus

Birželio 29-osios vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius romiečius, piligrimus ir turistus, popiežius sakė, kad šią dieną minima apaštalų Petro ir Pauliaus šventė – tai Bažnyčios sugrįžimas prie savo šaknų.

„Šiandien Romoje ir visame pasaulyje keliaujanti Bažnyčia sugrįžta prie savo tikėjimo šaknų ir mini apaštalus Petrą ir Paulių. Jų žemiškuosius palaikus, saugomus jiems dedikuotose bazilikose, labai brangina romiečiai ir gausūs piligrimai, iš įvairių šalių atvykstantys jų pagerbti“.

„Norėčiau stabtelėti prie šiandienės iškilmės Evangelijos (plg. Mt 16,13-19), sakė popiežius. Ji kalba apie mūsų tikėjimo kelionei fundamentaliai svarbų įvykį. Tai Jėzaus pokalbis su mokiniais, kuriame Jėzus klausia kaip jie suvokia jo tapatybę. Pirmiausiai jis klausia: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ (13). Paskui kreipiasi tiesiai į juos: „O kuo jūs mane laikote” (15). Šiais dviem klausimais Jėzus nori pasakyti, kad viena yra žinoti apie jį paplitusią nuomonę, o kita su juo susitikti, atsiverti jo slėpiniui. Tik čia surandama tiesa. Paplitusioje nuomonėje irgi glūdi tiesa, bet tik dalinė. Petras, o su juo Bažnyčia vakar, šiandien ir visados, Dievo malonės dėka išpažįsta tiesą: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (16)“.

„Amžiams bėgant pasaulis yra davęs daugybę Jėzaus apibrėžimų: didis teisingumo ir meilės pranašas, išmintingas gyvenimo mokytojas, revoliucionierius, Dievo svajotojas... Iš šių ir kitų hipotezių maišaties, tęsė Pranciškus, taip pat ir šiandien išsiskiria paprastas ir aiškus Simono, vadinamo Petru, paprasto, tikinčio žmogaus išpažinimas: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“. Jėzus yra Dievo Sūnus. Jis visą laiką gyvas, kaip gyvas jo Tėvas. Tokį tikėjimą mūsų širdyse įžiebia malonė kai atsiveriame Jėzaus slėpiniui. Tai ne matematinis tikrumas, bet tvirtas, vidinis įsitikinimas, kad sutikome Gyvybės šaltinį, pačią kūnu tapusią Gyvybę, matomą ir apčiuopiamą tarp mūsų. Tokia krikščionio patirtis yra ne jo paties nuopelnas, bet Dievo dovana – Tėvo, Sūnaus ir  Šventosios Dvasios. Ir visa tai yra išaugę iš Petro atsakymui Jėzui.

Kupinas šviesos ir Jėzaus atsakymas Petrui: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (18). Pirmą kartą Jėzus taria žodį „Bažnyčia“. Tai „jo Bažnyčia“, naujosios sandoros bendruomenė. Narystė joje remiasi ne įpėdinyste ir Įstatymu,  bet tikėjimu į Jėzų, kuris Dievo Veidas.

Baigdamas kalbą, popiežius meldė Mergelės Marijos, Apaštalų Karalienės, užtarimo Bažnyčiai Romoje ir visame pasaulyje, kad ji visada būti ištikima Evangelijai, kuriai tarnaudami šventieji Petras ir Paulius paaukojo gyvybes.

Po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius paminėjo ketvirtadienio vakarą Šv. Petro bazilikoje vykusią konsistoriją, kurios metu paskyrė 14 naujų kardinolų, taip pat penktadienio rytą aukotas šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišias, kurias koncelebravo nauji kardinolai, taip pat jų metų pašventintus palijus, kurie bus perduoti naujiems arkivyskupams, per pastaruosius vienerius metus paskirtiems visame pasaulyje. Dar kartą popiežius pasveikino oficialias valstybines delegacijas, atvykusias į savo tautiečių skyrimo kardinolais iškilmę ir apaštalų Petro ir Pauliaus šventės proga atvykusią Konstantinopolio patriarchato delegaciją.  (JM / VaticanNews)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode