Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų, teigiama LRT.lt atsiųstame pranešime žiniasklaidai.

Valstybei pradėjus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, per pusantrų metų šalyje gimė 237 naujagimiai, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad pastarąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 65,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Vilniuje gyvenanti Virginija pasakoja, kad maždaug mėnesį jautė nuovargį, sunkumą. Ilgainiui kamuoti pradėjo kosulys bei dusulys. Pablogėjus, paaiškėjo, kad moteris serga sunkia liga, kuri pakeičia gyvenimus. Virginija ir jos gydytoja, VUL Santaros klinikų kardiologė prof. Irena Čelutkienė papasakojo, kokia liga yra širdies nepakankamumas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydomus ligoninėse, neskubėti savo lėšomis įsigyti vaistų, medicinos pagalbos priemonių (MPP). Paciento gydymui būtinus vaistus, MPP turi pirkti pačios įstaigos ir panaudoti juos gydymo metu.

Apsinuodijimas maistu sukelia labai daug problemų. Kad išvengtumėte nemalonių pojūčių ir greičiau atgautumėte jėgas, turėtumėte pakoreguoti savo mitybą ir laikytis kelių taisyklių.

Visų pirma patartina išbraukti iš savo valgiaraščio tuos produktus, kurie dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę. Bent kuriam laikui atsisakykite sūraus maisto, prieskonių, kepinių, šokolado, šviežios duonos, dešros, makaronų, riebios žuvies, rūgščių vaisių (pavyzdžiui, papajų ir ananasų). Pradėkite su viduriavimu kovoti kaip galima greičiau, antraip prarasite labai daug skysčių.

Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.

Maistas ne visada būna mūsų sąjungininkas. Vieni pakyla nuo stalo jausdami malonumą, o kiti – sunkumą ir papildomus kilogramus. Daug metų pacientus konsultuojanti gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė davė keletą svarbių patarimų norintiems sulieknėti. Pasak jos, vien keisti mitybos įpročius – nepakanka.

Pasiryžus keisti išvaizdą ir gyvenimo būdą būtina daug ko išmokti, bet pirmiausia svarbu išsiaiškinti motyvus, ko iš tikrųjų siekiama ir kodėl norima sulieknėti. „Jei žmogus tikina, kad jam žūtbūt svarbu numesti 5–6 kilogramus, man būna kur kas svarbiau išsiaiškinti ne tai, kiek kilogramų jis nori prarasti, o kas, kokia psichologinė priežastis po tais kilogramais slepiasi“, – sako gydytoja A. Žvirblienė.

Vieną rytą nubudote, pažiūrėjote į veidrodį ir pamatėte, kad jūsų oda jau ne tokia, kaip jaunystėje, kad trisdešimt treji metai neprabėgo be pėdsakų. Nejaugi atėjo metas naudoti kremą nuo raukšlių ir kovoti su jų atsiradimu? Nejaugi laikas bėga taip greitai?

Žmonių, gyvenančių Europoje, Rusijoje ir Japonijoje, išmatose rasta mažyčių plastiko dalelių, sakoma studijoje, pirmąkart parodžiusioje, kad šios sintetinės sunkiai yrančios medžiagos tapo plačiai paplitusia žmonių mitybos grandinės dalimi.

Statistika skelbia, kad net apie 80 procentų pasaulio žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria nugaros skausmą, kuris metų laikotarpiu vėl pasikartoja. Apatinės nugaros dalies skausmas vargina 35–55 metų žmones, nugaros skausmas yra ir pagrindinė neįgalumo priežastis jaunesnių nei 45 metų asmenų grupėje. Nugaros skausmą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tačiau dažniausiai tai darbingo amžiaus žmonių – tiek vyrų, tiek moterų – problema, vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių.

Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu, rašoma LRT.lt atsiųstame pranešime.

Blogai supakuotas morfinas šią vasarą Lietuvos vaistinėse atsidūrė dėl klaidos spaustuvėje, kai čia supainiotos preparatų dėžutės, antradienį pranešė patikrinimą atlikusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Anot jos, tai paaiškėjo po vaistus gaminusios įmonės „Santonika“ vidinio tyrimo.

Ateinantys šalčiai ir rudens vėjai verčia iš spintos traukti šalikus ir šiltus megztinius. Dažnas jų yra aukštu kaklu, nes orai apgaulingi ir peršalti labai paprasta, portalui LRT.lt sako veido mankštos trenerė Viktorija Baltramiejūnienė. Deja, priduria ji, aukšta apykaklė, nors ir visiškai paslepia kaklą, išryškina pagurklį ir atkreipia į jį dėmesį.  

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė ketvertukas.

Kaip pranešė Kauno klinikos, jaunai šeimai iš Panevėžio gimė trys sūnus ir dukra, du berniukai – identiški dvyniai.

Praėjus šimtmečiui po to, kai kilo daugiausia mirčių nusinešusi gripo pandemija, dėl kurios gyvybės neteko apie 50 milijonų žmonių visoje planetoje, mokslininkai turi blogų žinių.

Pasak mokslininkų, gresia dar viena mirtina pandemija, galinti lemti net triskart daugiau mirčių, nei buvusi. Aiškindamiesi, kaip šiandieninė visuomenė yra pasiruošusi įveikti tokį pavojingą ligos protrūkį, mokslininkai ištyrė veiksnius, lėmusius ispaniškojo gripo pandemiją, kuri kilo 1918 metais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena pranešime žiniasklaidai, kad kasmet spalio 16-oji yra minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiemet jos informavimo kampanijos šūkis yra „Mylėkite savo stuburą!“. Šios viešinimo akcijos akcentas – išskirtinė sveiko ir funkcionalaus stuburo svarba žmogaus gyvenime, o kampanijos pagrindinis tikslas yra padidinti žmonių supratimą bei sąmoningumą apie nugaros skausmus ir kitas su stuburu siejamas sveikatos problemas.

Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka panašus, sergančiųjų šiemet yra mažiau nei pernai.

Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo 64,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos intensyviosios  kardiologijos ir skubiosios  medicinos asociacija šį savaitgalį  kviečia visus solidarizuotis ir paminėti Pasaulinę trombozės dieną.

Per spalio 13-ąją visame pasaulyje minimą trombozės dieną kviečiama atkreipti dėmesį į ligą, kurios rizikos dažnai neįvertiname ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie venų trombemboliją (VTE) ir gyvybei pavojingas jos komplikacijas.

20-oji Europos ir 14-oji pasaulio organų donorystės ir transplantacijos diena šiemet Lietuvoje paminėta neįprastai – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ši vieta pasirinkta, nes būtent oro uostas sujungia valstybes, kai gelbstima žmogaus gyvybė organų ar kaulų čiulpų donorystės dėka.  Oro uostas – dar viena nematoma ir simbolinė donorystės ir transplantacijos vieta, kuri parodo, kad pasaulis yra atviras galimybėms suteikti pagalbą – oro kelias sujungia tolimiausius kraštus.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įteisino savo sudėtyje kanapių turinčius medikamentus.

Už tokias pataisas balsavo 90 Seimo narių ir susilaikė trys parlamentarai. 

Farmacijos bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymų pataisos leis medicinoje naudoti tokius vaistinius preparatus, jei jų saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas moksliniais tyrimais, o preparatas registruotas.

Kiekvienas moters gyvenimo etapas atneša naujų spalvų ir pokyčių. Visgi vienas reikšmingiausių – menopauzė – kartais, ir visai nepelnytai, yra stigmatizuojamas. Vyrauja klaidingos nuostatos, kad, atėjus brandai, moteriškumas dingsta. Moteris drąsinantys specialistai pataria, kaip į naująjį etapą žengti be nerimo ir įveikti nemalonius simptomus.

Daugelis iš mūsų kosulį gydosi namuose. Vaistinėse galima įsigyti nemažai priemonių, padedančių kovoti su šia problema. Natūralių priemonių – dar daugiau. Kaip sau padėti?

   1 šaukštą džiovintų ir susmulkintų šalavijo lapelių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite 30 min. atvėsti, nukoškite, įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį medaus. Gerti reikėtų šiltą, 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės.

Siurbtelėti gurkšnį vandens ir jį nuryti – tai dar ne visas mokslas: pasirodo, kad gerti tinkamai nėra taip jau paprasta.

Atrodo, kas čia galėtų būti tokio sudėtingo: jeigu greta nėra čiaupo su geriamuoju vandeniu, nueini į parduotuvę, išsirenki buteliuką, atsuki dangtelį, susipili turinį į gerklę. Neužtekus – pakartoji. Tiek kartų, kiek reikia.

Kodėl Lietuvoje negali susitikti mirusių donorų artimieji ir recipientai – žmonės, gyvenantys po mirusių donorų organų transplantacijos? „Matome filmuotą medžiagą apie Amerikoje vykstančius tokius susitikimus – kodėl tai nevyksta Lietuvoje? Juk tai labai akivaizdus donorystės įrodymas, labai jaudinantis ir sukrečiantis,“ – teiraujasi pašnekovai.

„Antėja laboratorija“ – viena pirmųjų akredituotų laboratorijų Lietuvoje, turinti net 40 paslaugų centrų visoje Lietuvoje! Šios laboratorijos paslaugų kokybe pasitiki Kauno „Žalgiris“, kuris jai suteikė oficialios krepšinio klubo kraujo tyrimų laboratorijos statusą.

Nors duona – neatsiejama sveikos mitybos raciono dalis, apie ją sklando gausybė mitų. Bemaž daugiausia diskusijų kelia duonos sudėtyje aptinkamos mielės: vis dar manoma, kad šios neva kenkia organizmui. Vis dėlto asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, toks įsitikinimas nėra pagrįstas.

Vargina nuolatinis noras šlapintis, tačiau tai darydami jaučiate skausmą, kankina pilvo skausmai, o galbūt šlapime pastebėjote kraujo arba jis pasidarė tamsus ir drumstas? Šie simptomai signalizuoja apie nemalonią ir gana sunkiai išgydomą ligą – šlapimo pūslės uždegimą (cistitą), kuri gali būti ūmi (pasireiškianti staiga) arba lėtinė (besikartojanti).