Pasaulinei Bažnyčių tarybai šiemet sukanka 70 metų

 

Jau neužilgo prasidedančios kasmetinės maldų savaitės už krikščionių vienybę išvakarėse verta prisiminti, kad šiais metais savo įkūrimo septyniasdešimtmetį paminės Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuri yra pagrindinė Katalikų Bažnyčios ekumeninio dialogo partnerė  ir pagrindinė ekumeninė organizacija viso pasaulio mastu.

Beveik visas Bažnyčias vienijanti organizacija buvo įkurta 1948 m. rugpjūčio 23 d. – po Antrojo pasaulinio karo Amsterdame surengto pirmojo pasaulinio krikščioniškų Bažnyčių ir konfesijų atstovų suvažiavimo metu. Tačiau jos istorijos šaknys gilesnės – siekia devynioliktajame amžiuje tarp kai kurių Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos protestantiškų Bažnyčių užsimezgusio ekumeninio dialogo pradžią. Labai svarbus etapas tiek ekumenizmo, tiek ir Bažnyčių ir bendruomenių formalaus bendradarbiavimo istorijoje buvo 1910 m. Edinburge vykusi Pasaulinė misijų konferencija, kurioje dalyvavo beveik pusantro tūkstančio delegatų. Bandymai įkurti viso pasaulio Bažnyčias buriančią organizaciją prasidėjo tarpukario metais – pirmiausia buvo pasiūlyta įkurti Bažnyčių Sąjungą (valstybes buriančios Tautų Sąjungos pavyzdžiu), tačiau visuotinio pritarimo šis siūlymas nesulaukė. Antrasis, taip pat nepavykęs bandymas, prieš pat Antrąjį pasaulinį kartą numatė Ekumeninės  Bažnyčių tarybos įkūrimą.

Galiausiai po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis Amsterdame įvyko steigiamasis suvažiavimas. Jame dalyvavo 350 delegatų, atstovaujančių 147 Bažnyčioms ir bendruomenėms iš 44 šalių. Jau antrą suvažiavimo dieną – rugpjūčio 23-ąją – buvo vieningai nuspręsta įkurti Pasaulinę Bažnyčių tarybą, kuri, atsimenant prieškarinį vienijimosi bandymą, kartais vadinama Ekumenine Bažnyčių taryba. Šiandien jai priklauso 348 protestantų, anglikonų, ortodoksų, rytų ortodoksų (chalkedoninių) ir senkatalikių Bažnyčių ir bendruomenių iš viso pasaulio. Bažnyčioms – šios organizacijos narėms – priklauso beveik 600 milijonų tikinčiųjų.

Nors Pasaulinė Bažnyčių taryba buvo įkurta Amsterdame, Olandijoje, jos centrinė būstinė nuo pat pradžių veikia Ženevoje, Šveicarijoje. Pagrindinis Tarybos valdžios organas yra Generalinė asamblėja, sušaukiama apytiksliai reguliariai – kas 7-9 metus. Paskutinė tokia asamblėja prieš ketverius metus vyko Pietų Korėjoje. Einamuosius Tarybos reiklaus tvarko Generalinis  sekretoriatas, kuriam nuo 2010 m. vadovauja norvegas liuteronų pastorius Olav Fykse Tveit.

Katalikų Bažnyčia Pasaulinei Bažnyčių tarybai nepriklauso, tačiau su ja artimai bendradarbiauja. Kaip žinoma, katalikai ekumeniniame dialoge, pagal dabartinę jo sampratą, dalyvauja nuo Vatikano II Susirinkimo. Už krikščionių vienybę, tiesa, melstasi ir anksčiau, tačiau kiek kitaip negu šiandien buvo suprantamas galutinis vienybės tikslas. Po Susirinkimo buvo sudaryta nuolatinė dvišalė Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir Krikščionių vienybės sekretoriato (dabartinės Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos) darbo komisija. Viena bendradarbiavimo sričių yra tarpusavy derinami pasirengimai kasmet švenčiamai maldų savaitei už krikščionių vienybę. Nuo 1968 m. Pasaulinė Bažnyčių taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba parengia bendrą temą bei patvirtina ekumeninės maldos tekstus. Tokio bendradarbiavimo rezultatas yra ir šiemetinė ekumeninės maldos savaitė. Šiemet maldų už krikščionių vienybę savaitės tema yra Išėjimo knygos žodžiai: „Tavo dešinė, Viešpatie, galinga“ (Iš 15,6), o tekstus, Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos patvirtintus, šiemet parengė Karibų regiono krikščionys. (Vatikano radijas)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode