Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtos migracijos srautus, priimtas sprendimas pasienyje su Baltarusija statyti tvorą.
„Nuo šiandien pradėta spygliuoto barjero statyba, numatyta pastatyti 550 kilometrų, taip pat priimtas sprendimas pradėti statyti tvorą su Baltarusijos pasieniu. Mes matome, kad tai galėtume padaryti pakankamai greitai, kaina būtų tokios tvoros apie 41 mln. eurų“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Bilotaitė.
„Viskas atrodytų taip: pastatome spygliuotą barjerą ir paraleliai statome tvorą. Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotą barjerą, tai bus dviguba apsauga“, – pridūrė ji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad spygliuotos vielos užtvaras galėtų būti įrengtas pilnai per keletą mėnesių.
„Mes gavome patikinimą, kad galėtų pagaminti reikiama kiekį tos vielos ir mes diegsime etapais (...) Kompanijos užtikrino, kad per du–tris mėnesius gali pilnai patenkinti mūsų poreikius“, – teigė jis.
Pasak vidaus reikalų ministrės, tikslas yra padengti visą pasienį su Baltarusija fizine tvora.
„Pirmas etapas – spygliuota tvora. Antru etapu keliaujame su fizinės tvoros statymu“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitė tvirtino, kad fizinė tvora bus pastatyta per „maksimaliai trumpą laiką“.
Lietuva su Baltarusija turi 678,8 kilometro ilgio sieną.
A. Bilotaitė teigė, kad yra vietų, kur užtvaros neįmanoma įrengti fiziškai, todėl apsiribota 550-čia kilometrų.
Diegs stebėjimo sistemą
R. Liubajevas tvirtino, kad pastačius pirmąją vielinę užtvarą, antruoju etapu su tvora bus toliau diegiama ir stebėjimo sistema.
Šiuo metu ji įdiegta ar diegiama problemiškiausiose atkarpose ir jau apima beveik 60 kilometrų, o iki metų pabaigos baigus darbus Dieveniškių užkardos teritorijoje, modernus stebėjimas apims dar apie 100 kilometrų.
„Tvora bus integruota į stebėjimo sistemą. Tai būtų viena sistema, vienas organizmas, kuris leis užtikrinti kontrolę ir atitinkamai reaguoti į valstybės sienos pažeidimus“, – tvirtino VSAT vadas.
Artimiausiu metu ketinama padidinti pasieniečių skaičių, taip pat į pagalbą pasitelkti kitų tarnybų atstovai, nuo šeštadienio – ir kariai. Pasak jo, šiuo metu pasienyje budi apie 190 sargybų, iš viso apie 360 pareigūnų – pasieniečių, policininkų, Viešojo saugumo ir kitų tarnybų atstovų. Kitą savaitę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje taip pat dirbs iš viso 30 „Frontex“ pareigūnų.
Stiprins kontrolę Lenkijos pasienyje
Vadas taip pat informavo, kad VSAT ketina stiprinti ir kontrolę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
„Pirmiausia, kalbame apie sienos stebėjimą, įvairių kelių ir keliukų blokavimą. Ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, bet ir policijos pareigūnų pagalbą, atliekant pasirinktinę kontrolę kontrolės punktų prie Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos“, – tvirtino jis.
Pasak R. Liubajevo, nuo metų pradžios į Lietuvą iš Lenkijos grąžinta apie 40 migrantų, tačiau tai buvo Užsieniečių registracijos centre apgyvendinti asmenys, kurių judėjimas nebuvo ribojamas nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus.
Jis pabrėžė, kad nepilnamečių, pažeidžiamų asmenų sulaikyti neleidžia teisės aktai, bet VSAT žada sulaikyti visus, kurie gali kelti pavojų ar įtariama, jog jie gali pasišalinti.
Atšauks pareigūnus iš kitų misijų
Ministrė teigė, kad Lietuva kreipėsi į „Frontex“ agentūrą dėl papildomų pajėgų siuntimo.
„Taip pat atšaukiame visus Lietuvos pareigūnus, kurie šiandien yra „Frontex“, ir visą techniką, kuri yra išsiųsta į kitas misijas“, – tvirtino ministrė.
Tuo metu Valstybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) priėmė sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Civilinės saugos mechanizmą, prašant kitų šalių konkrečios pagalbos.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad nelegalios migracijos situacija stebima „pagal kriminalinės policijos liniją“, keičiamasi informacija su Lenkijos, Latvijos pareigūnais, stebimi net socialiniai tinklai.
Visų atstumti neketinama
Vis dėlto R. Liubajevas patikino, kad net ir pastačius vielinį barjerą ir vėliau – fizinę tvorą, pareigūnai, išvydę migrantus kitoje jos pusėje ir išgirdę aiškiai išreikštą politinio prieglobsčio prašymą, juos ir toliau turės netrukdomai priimti vadovaujantis kertiniais ES teisės principais, kadangi šalia tvoros jie jau bus Lietuvos teritorijoje.
„Be jokios abejonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ar pasienio kontrolės punkte, ar prie žalios sienos, negali nepriimti prašymo, jei toks prašymas yra išreiškiamas. Žodiškai“, – pabrėžė R. Liubajevas.
„Jei tuo metu pareigūnai bus toje vietoje ir jeigu pareigūnas supras, kad tas žmogus prašo prieglobsčio, jis privalo pradėti tą procedūrą ir priimti prašymą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad turime situaciją, susijusią su COVID-19, dėl to mes nepradedame iš karto tų prieglobsčio teikimo procedūrų, kadangi turime atlikti asmenų testavimą“, – patikino jis.
Pasieniečių vadas vylėsi, kad migrantus fiziniai barjerai vis dėlto atbaidys, sakydamas, kad ir praėjusią savaitę būta pavyzdžių, kai neteisėti migrantai, nesugebėję perlipti tvoros, grįžo į Baltarusijos teritoriją.
„Tai yra viena iš tokių prevencinių priemonių. Galbūt tik tvora problemos ir neišspręs, bet tvora ir inžinerinės kliūtys yra viena iš prevencinių priemonių, kurios, mūsų manymu, duos efektą“, – tvirtino R. Liubajevas
VSAT vadas pripažino, kad tvora gali apsunkinti galimybes patekti į Lietuvą ir nuo Minsko režimo bėgantiems Baltarusijos opozicijos atstovams.
Autoriai: Ramūnas Jakubauskas, Ignas Jačauskas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
