Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė siūlo teisės aktų pakeitimus, kurie migracijos procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.
Ministrų kabinetas penktadienį pritarė atitinkamiems įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimams, jie bus teikiami Seimui.
„Mūsų tikslas, kad priėmus visus šiuos įstatymų pakeitimus, pačios migracijos procedūros sutrumpėtų iki dešimties dienų“, – per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pakeitimus Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka, dėl to šaukiama neeilinė Seimo sesija. Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Seimo posėdis planuojamas antradienį.
Vyriausybė siūlo apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
„Siekiant užkardyti antrinę migraciją, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos sieną, yra apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti Lietuvos teritorijoje“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
A. Bilotaitė vėliau per spaudos konferenciją teigė, kad pataisos pareigūnams leistų sulaikyti nelegalius migrantus be teismo leidimo ir kitaip apribotų galimybes piktnaudžiauti migracijos procesu, taip pat suteiktų daugiau galių grąžinant migrantus dalyvauti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.
„Kalbama, kad nuo to momento, kai jie patenka į Lietuvą neteisėtu būdu, jie bus sulaikomi ir mes turėsime pilną pagrindą juos sulaikyti be kreipimosi į teismą. Šis įstatymas leis mums tai padaryti (...). Kai žmogus patenka, iš karto įsijungia sprendimas, kad jis negali laisvai judėti, o kitas etapas – visos grąžinimo procedūros“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
„Nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojų įstatymu suteiktas teises, išskyrus materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją medicinos pagalbą, nes dėl didelio migrantų masto valstybė gali būtų nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo“, – sakė ministrė.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
„Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privalomo ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, ir tik po jos Migracijos departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Apskundimas nesustabdytų Migracijos departamento priimto sprendimo vykdymo“, – siūlymą pristatė A. Bilotaitė.
Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas maksimalus 28 dienų terminas – per tokį laikotarpį prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvą.
Atsižvelgus į augančius nelegalios migracijos srautus, 28 dienų terminas karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu būtų pratęsiamas dar 28 dienoms, kai pasibaigia nurodyti įvykiai.
Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti per 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai – organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė praėjusią savaitę valstybės mastu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Autoriai: Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
