Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams, kurie net ir esant sudėtingoms aplinkybėms padėjo pasirengti abiturientams brandos egzaminams ir pasiekti gerų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos rezultatų.
Kaip rodo šiandien Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti egzaminų vertinimai, pagerėjo matematikos egzamino rezultatai, lyginant su praėjusiais metais. Matematikos egzaminą išlaikė 84,8 proc. abiturientų, o neišlaikė 15,2 proc., kai pernai net 32,4 proc. šio egzamino neišlaikė.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 91,4 proc. abiturientų, o neišlaikė 8,6 proc., pernai neišlaikiusiųjų buvo 10,8 proc.
„Tai, kad pagrindinių egzaminų, kurie mokiniams kelia daugiausia iššūkių, - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – išlaikymo rodikliai geresni negu pernai, yra visos švietimo bendruomenės nuopelnas. Nors abiturientai didžiąją mokslo metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu ir jiems teko prisiimti daugiau atsakomybės už savo pasiekimus, galutinis rezultatas nenuvylė. Džiaugiuosi mūsų mokiniais ir dėkoju mokytojams už didžiulį darbą, už kūrybiškus sprendimus derinant skirtingus mokymo būdus ir metodus, už papildomas konsultacijas. Sveikinu abiturientus, kurie susikaupė ir lemiamu metu pademonstravo savo žinias“, - sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Karantino metu abiturientams buvo stengiamasi sudaryti kaip galima geresnes sąlygas ruoštis egzaminams. Nors vyresni nei 5 klasių mokiniai iki beveik gegužės vidurio galėjo mokytis tik nuotoliniu būdu, jau nuo kovo pabaigos abiturientams buvo leidžiama atvykti į kontaktines konsultacijas mokyklose, mažose grupelėse. Nuo gegužės pradžios buvo leidžiamas mišrus abiturientų ugdymas – pačios mokyklos galėjo spręsti, kiek laiko skirti mokymuisi gyvai, o kiek – nuotoliniu būdu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos mokiniams, dėl pandemijos patyrusiems mokymosi praradimų, planą, kuriame didžiausias dėmesys teko abiturientams. Ministerija skyrė beveik 400 tūkst. Eur abiturientų konsultacijų išlaidoms kompensuoti. Šios lėšos skirtos abiturientus konsultuojantiems mokytojams už papildomas darbo valandas. Pagalba abiturientams galėjo būti finansuojama ir iš bendrai mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo patiriančių mokinių konsultacijoms papildomai pervestų lėšų – 1,3 mln. Eur. Jos paskirstytos visoms savivaldybėms pagal mokinių skaičių.
Į pagalbą baigiamųjų klasių mokiniams atėjo ir mokytojų dalykininkų asociacijos, kurios parengė nemokamų nuotolinių konsultacijų, teminių vaizdo įrašų, mokymosi medžiagos. Patyrę mokytojai dalykininkai, universitetų dėstytojai abiturientams ir jų mokytojams teikė koncentruotą dalykinę ir metodinę pagalbą: padėjo susisteminti turimas žinias, išsiaiškinti spragas ir rasti informacijos joms užpildyti, paaiškinti dažniausiai egzaminuose pasikartojančias užduotis ir daromas klaidas.
Nemokamų konsultacijų siūlė ir kai kurie universitetai.
Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, galėjo nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime ir įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti iki egzamino. Tokia galimybe pasinaudojo dauguma matematikos egzaminą pasirinkusių abiturientų.
Sudarant brandos egzaminų tvarkaraštį buvo numatyti didesni intervalai tarp populiariausių egzaminų, kad liktų daugiau dienų pasirengti. Visi brandos egzaminai pirmą kartą buvo pailginti 15 min., gamtos mokslų egzaminuose atsisakyta temų, kurioms buvo reikalingas praktinis pasirengimas – bandymai, laboratoriniai darbai ir pan.
„Visos pagalbos priemonės būtų bevaisės, jei ne pačių abiturientų motyvacija ir nuoseklus, visus pandemijos barjerus įveikiantis mokytojų darbas“, - sako J. Šiugždinienė.
Šiandien skelbiami informacinių technologijų ir chemijos brandos egzaminų rezultatai rodo, kad papildomos motyvacijos ir pastangų pareikalavęs pasirengimas laisvai pasirenkamiems egzaminams motyvuotus mokinius dar labiau sutelkė, o mažiau motyvuotiems buvo neparankus. Abiejuose egzaminuose didėjo neišlaikiusiųjų dalis, tačiau žymiai daugėjo gavusiųjų pačius aukščiausius – šimto taškų – įvertinimus.
Chemijos egzaminą išlaikė 94,9 proc., neišlaikė 5,1 proc., pernai neišlaikė 2,6 proc. Keturis kartus išaugo gavusių maksimalų įvertinimą mokinių skaičius: šiemet šimtukus gavo 1,9 proc. mokinių, pernai – 0,47 proc. Chemiją rinkosi laikyti kiek mažiau nei 1 tūkst. abiturientų.
Informacinių technologijų egzaminą išlaikė 91,3 proc. abiturientų, neišlaikė 8,7 proc., pernai neišlaikiusiųjų buvo 7,9 proc. Šiemet šimtukus gavo beveik kas dešimtas abiturientas (9,7 proc.), pernai tik 6,4 proc. Iš viso šį egzaminą rinkosi daugiau kai 2 tūkst. kandidatų.
ŠMM nuotrauka
