Siūlomais įstatymų pakeitimais kariams suteikiami papildomi įgaliojimai dėl migrantų krizės esant ekstremaliai situacijai, tačiau jie nebūtų tapatūs kaip nepaprastosios padėties metu, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs nepaprastosios padėties metu, nepaprastosios padėties metu kariai galėtų naudoti jėgą visa apimtimi, šiuo atveju kariai gali naudoti tik specialiąsias priemones“, – antradienį pristatydamas Seimui pataisų paketą sakė A. Anušauskas.
Jis kalbėjo apie pataisas, kurios suteiktų kariams didesnius įgaliojimus juos pasitelkiant į pagalbą pasienyje stabdant neteisėtų migrantų srautus.
Vyriausybė prašo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą bei Karinės jėgos naudojimo statutą priimti ypatingos skubos tvarka.
Krašto apsaugos ministrui pristačius pataisas, balsavimams paskirtu laiku Seimas balsuos dėl jų po pateikimo, o tuomet paketą svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo planuojamas vakariniame posėdyje antradienį.
Pataisos leistų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkti karinius vienetus.
Tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo.
Opozicija kritikuoja teikiamas pataisas sakydama, kad jos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė negalėsiantis balsuoti už teikiamą projektą, nes tai „bandymas įeiti pro užpakalines duris į nepaprastąją padėtį“.
Socialdemokratai yra registravę siūlymą, kad suteikiant papildomus įgaliojimus kariams ekstremaliosios situacijos metu reiktų ir Seimo sprendimo.
„Konstitucija aiškiai sako, tokiais atvejais Seimas turi priimti sprendimą, tarp Seimo sesijų tą sprendimą priima prezidentas, ir tas sprendimas artimiausiam posėdy teikiamas Seimui tvirtinti“, – sakė J. Sabatauskas.
A. Anušauskas sakė nesantis iš principo prieš siūlomus pakeitimus ir jie bus svarstomi komitete, nors, jo vertinimu, „nepaprastosios padėties įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami su šiais, kurie gali būti suteikti“.
„Aš dėl to didelių problemų neįžvelgiu, nes tikslas yra įgaliojimų suteikimas – vienokią formą pasirinksime, kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras, neįtrauktas, svarbu, kad tikslas būtų pasiektas, kad kariai galėtų sulaikyti įstatymais neleidžiamoje vietoje sieną kertantį nelegalą“, – sakė ministerijos vadovas.
Jis taip pat sakė norintis išsklaidyti ir daugiau mitų, susijusių su pataisomis.
„Turiu paneigti keletą mitų, kurie labai gajūs ir sklando, įgaliojimai nėra suteikiami visai kariuomenei, pagal projektą suteikiami tik kariams, kurie priskirti paramai ekstremalios situacijos židinyje, t. y. sienos apsauga ir nelegalų gyvenamos vietos apsauga. Įgaliojimai gali būti numatyti iki trijų mėnesių, bet ne ilgesni nei paskelbta ekstremali situacija, t. y. baigiasi ekstremali situacija – baigiasi ir tie įgaliojimai“, – kalbėjo ministras.
„Konkretūs įgaliojimai, kuriuos kariai galėtų įgyti ekstremalios situacijos metu, susiję su jų galimybėmis sulaikyti asmenis, atlikti jų apžiūrą, duoti privalomus nurodymus, panaudoti specialiąsias priemones. Kariai šiuo metu šių teisių atskirai įgyvendinti negali, be abejo, sienos apsauga tokių įgaliojimų reikalauja“, – pataisas pristatė A. Anušauskas.
Pagal pataisas, kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
