Lietuvai apgręžiant neteisėtai sieną kirtusius migrantus, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen) sako, kad tikrieji pabėgėliai visada ras prieglobstį Europos Sąjungoje (ES).
„Žmonės, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, visada ras prieglobstį ES. Tačiau turime pasakyti labai aiškiai: esama situacija ypatinga. Situacija, kai Baltarusijos režimas ciniškai naudoja žmones politiniais tikslais. Tai nepriimtina“, – interviu BNS sakė Europos Komisijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad Bendrija padeda Lietuvai ir tą darys ateityje. U. von der Leyen taip pat teigė, kad su Bagdadu toliau kalbamasi dėl irakiečių grąžinimo į kilmės šalį.
Lietuva pastaruoju metu susiduria su išaugusia neteisėta migracija iš Baltarusijos.
Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis, praėjusią savaitę pasieniečiams nurodyta apgręžti į Lietuvą nelegaliai atvykstančius migrantus. Tai smarkiai sumažino atvykėlių srautus.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius jų srautus vadina Minsko režimo hibridine agresija.
Į klausimus U. von der Leyen atsakė raštu. Interviu BNS ji davė Europos Komisijai liepą pateikus pasiūlymus greičiau įgyvendinti tikslus, susijusius su klimato kaitos padarinių mažinimu.
– Kaip vertinate Irako sprendimą neterminuotam laikui stabdyti skrydžius į Minską ir kokių papildomų veiksmų ES ketina imtis, siekiant sukurti veiksmingą readmisijos mechanizmą?
– Visų pirma – mes palaikome Lietuvą, mes – su Lietuvos žmonėmis. Lietuvos iššūkiai – tai Europos iššūkiai. Remiame Lietuvą visaip, kaip tik galime. Intensyviai diplomatiniais kanalais kalbamės su Irako valdžios institucijomis. Tiek aš pati, tiek mano komandos nariai susisiekėme su valdžios institucijomis Bagdade.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) bei Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson) kalbėjo su Irako užsienio reikalų ministru. Jie išreiškė mūsų susirūpinimą ir viltį, kad Irakas su ES bendradarbiaus. Džiaugiuosi, kad Irakas nusprendė suspenduoti skrydžius į Baltarusiją ir patvirtino, kad yra pasirengęs bendradarbiauti šiuo klausimu, taip pat sprendžiant grąžinimo ir readmisijos klausimus.
Lietuvos išorės sienos – tai Europos Sąjungos sienos, ir mes drauge rasime sprendimus.
– Ar pritariate Lietuvos valdžios institucijų sprendimui apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti migrantus ir priversti juos grįžti į Baltarusiją?
– Žmonės, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, visada ras prieglobstį ES. Tačiau turime pasakyti labai aiškiai: esama situacija ypatinga. Situacija, kai Baltarusijos režimas ciniškai naudoja žmones politiniais tikslais. Tai nepriimtina.
Pirma, teikiame Lietuvai skubią finansinę pagalbą. Antra, teikiame operatyvinę paramą sienai apsaugoti ir situacijai suvaldyti: Europos agentūros, kaip kad „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos biuras veikia vietoje, Europolas padeda kovoti su prekiautojais žmonėmis.
Be to, rugpjūčio 9-ąją į Lietuvą atvyko Europos Komisijos ekspertai, kurie darbuojasi su Lietuvos institucijomis ir drauge ieško teisinių bei operatyvių būdų šiai problemai spręsti.
Trečia, naudodamiesi Europos civilinės saugos mechanizmu, tiekiame Lietuvai priemones, reikalingas šiems žmonėms laikinai apgyvendinti: palapines, generatorius, vandens talpyklas. Čia mes esame kartu su jumis.
– Kitą dešimtmetį ES laiko lemiamu kovojant su klimato kaita. Kuo šie ateinantys 10 metų tokie svarbūs ir kodėl labai svarbu, kuo greičiau pradėti radikaliai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį?
– Turime veikti dabar, nes didėjančios klimato kaitos išlaidos mums tiesiog darosi per didelės. Vis daugiau pasaulyje nutinka ekstremalių meteorologinių reiškinių. Šiemet Čekiją nusiaubė ir sugriovė 2 tūkst. namų pražūtingas tornadas, Belgijoje ir Vokietijoje šimtus gyvybių nusinešė smarkūs potvyniai, siaubingi gaisrai Graikijoje, Kipre ir kitose pietų šalyse. Skurdžiau gyvenantys piliečiai, neįstengiantys nei tiesiog persikelti kitur, nei atstatyti savo būstų, visada nukenčia labiausiai.
Taigi, svarbiausias Europos žaliojo kurso principas yra sustabdyti visuotinį atšilimą ir parengti naują ekonomikos augimo strategiją, kuri padėtų mums pereiti prie naujos nuo iškastinio kuro nepriklausomos žiedinės ekonomikos. Tai apima darbo vietas ir galimybes visiems, kartu mažinant į aplinką išmetamų teršalų kiekį ir išsaugant gamtą.
Europa jau parodė, kad tai įmanoma: nuo 1990 metų išmetamųjų teršalų kiekį Europoje pavyko sumažinti 25 proc., o mūsų ekonomika išaugo daugiau kaip 60 procentų.
Europos žaliasis kursas sukurs gerovę ir galimybes visiems. Investuojame milijardus eurų, pirmiausia iš ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ lėšų, Europos įmonių kūrybiškumui skatinti ir inovaciniams pajėgumams stiprinti. Taip pat siekiame, kad mūsų pramonės įmonės, kurios laikosi visų ekologiškumo standartų, išliktų konkurencingos. Tai Europos Sąjungoje iki 2030 metų gali padėti sukurti 1 mln., o iki 2050 metų – 2 mln. žaliųjų darbo vietų. Taigi šis lemiamas dešimtmetis kartu yra ir galimybių dešimtmetis.
– Viena iš priemonių, kuriomis siekiama sumažinti iš pastatų ir kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, yra ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas ir šiuose sektoriuose. Kaip tai veiktų ir ar yra pavojaus, kad dėl to augs išlaidos bei būsto, kuro kainos?
– Norėdami sumažinti teršalų išmetimą, turime apmokestinti išmetamą anglies dioksidą. Turime tai padaryti, kad atlygintume toms Europos pramonės įmonėms, kurios investuoja į novatoriškus ir ekologinius sprendimus.
Žinome, kad anglies dioksido apmokestinimas yra veiksmingas. Mūsų galiojanti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema jau padėjo gerokai sumažinti teršalų išmetimą sunkiojoje pramonėje ir elektros energijos gamyboje. Dabar siūlome antrą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą sektoriuose, kur teršalų išmetimas iki šiol nebuvo pakankamai mažinamas: pastatų ir kelių transporto. Pastatams tenka 40 proc. ES suvartojamos energijos. Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame nuo 1990 metų buvo išmetama vis daugiau teršalų. Mes tiesiog nebegalime sau to leisti.
Perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi būti sąžiningas ir socialiai teisingas. Transportas ir energija turi būti prieinami visiems. Todėl siūlome teikti kompensacijas ir paramą labiau pažeidžiamiems piliečiams. Iš mūsų 72 mlrd. eurų dydžio Socialinio klimato fondo lėšų bus remiami mažas pajamas gaunantys žmonės ir, naudojant jo lėšas, bus sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į švarias technologijas. Tikslas – sumažinti pažeidžiamų namų ūkių ir mažųjų įmonių išlaidas. Socialinis klimato fondas padės Lietuvos piliečiams investuoti į tvarias šildymo bei vėsinimo sistemas, pavyzdžiui, įrengti ant savo stogo saulės baterijas arba nusipirkti mažiau taršų automobilį.
Socialinio klimato fondas pradės veikti vienais metais anksčiau nei apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pastatų ir transporto sektoriuose, kad tada, kai sistema pradės veikti, mažas pajamas gaunantiems gyventojams jau būtų numatytos socialinės kompensacijos. Toks mechanizmas padės užtikrinti teisingą pertvarką ir nė vieno nepalikti nuošalyje. Tai svarbiausias mūsų prioritetas.
– Kaip vertinate Lietuvos pažangą mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir kuriose srityse reikia imtis aktyvesnių veiksmų?
– Lietuva padarė didelę pažangą klodama pagrindą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai. Vertinant visą ekonomiką, Lietuva nuo 1990 metų sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 58 procentais. Tai gerokai viršija ES vidurkį.
Jei ir toliau dirbsite ta pačia linkme, turite galimybių pereiti prie žaliosios ekonomikos. Lietuvos ekonomika tebėra gana imli energijai ir stipriai grindžiama dujomis. Be to, reikia dėti daugiau pastangų, kad pasiektumėte savo 2030 metų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus.
Tikiu, kad galite tai padaryti. Tuo įsitikinau, kai liepą lankiausi Vilniaus transformatorių pastotėje. Pamačiau, kokia bus elektros energijos gamybos bei kaupimo ateitis Lietuvoje ir kaip atkakliai siekiate tvarumo.
Europa rems jūsų pastangas. Per keletą ateinančių metų Lietuvai iš ES biudžeto, įskaitant programą „NextGenerationEU“, Sanglaudos fondus ir Teisingos pertvarkos fondą, bus skirta daugiau kaip 14 mlrd. eurų. Šios lėšos leis daug investuoti į žaliąją ekonomiką ir į ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tai padės Lietuvai plėtoti jūros vėjo energetiką ir taip išnaudoti savo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos potencialą. Bus galima investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didelio masto programas, pirmiausia – modernizuoti pastatų šildymo sistemas ir sumažinti nepriteklių dėl energijos. Be to, šios lėšos bus investuojamos į sąžiningą pramoninę pertvarką Lietuvoje.
Kartu mes tai pasieksime! Kad šią planetą savo vaikams ir anūkams paliktume sveiką.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
