Apie dvidešimt žmonių prieš Rusijos ambasadą Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere, paminėjo 13-ąsias Sakartvelo žemių okupacijos metines.
Mitingą organizavo Jaunų konservatorių lygą, susirinkusieji laikė Lietuvos istorines, Sakartvelo ir Europos Sąjungos vėliavas.
„Sakartvelas yra nedalomas. Apie 20 proc. valstybės yra užimta, tačiau taip negali būti, tai pažeidžia daugelį tarptautinės teisės normų, ir mes manome, kad tą būtina prisiminti“, – BNS ketvirtadienį sakė organizacijos pirmininkė Kotryna Briedytė.
Beveik visi mitingo dalyviai – jaunimas. Kaip BNS sakė politikos mokslus besiruošiantis studijuoti 19-metis Ralfas Romeika, apie Rusijos agresiją būtina priminti, kad panašūs įvykiai nepasikartotų.
„Didelė bėda mūsų visuomenėje, kad žmonės pamiršta Rusijos agresiją, dalis Europos tiesiog ignoruoja. Tai leidžia Rusijai toliau užsiimti agresyvia užsienio politika. Norime, kad visa Europos Sąjunga (ES) stebėtų tas grėsmes ir neleistų tokiems įvykiams pasikartoti“, – kalbėjo jaunuolis.
„Galbūt šitas konfliktas yra įšaldytas ir jį išspręsti bus sudėtinga, bet mūsų tikslas – kad jų daugiau nekiltų“, – pridūrė jis.
Maskvos remiama Abchazija ir Pietų Osetija su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios.
Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Sakartvelo karu, po jo Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę ir įvedė į jas tūkstančius savo karių.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Mitinge dalyvavo ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis akcentavo pačios Sakartvelo valdžios veiksmų svarbą.
„Visa tai priklauso nuo paties Sakartvelo, kur šiuo metu vyksta negeri dalykai. Valdantieji atsisako JAV ir ES sutartų gairių dokumento. Jei išties bus atsisakyta reformų, kurios įtvirtintų demokratiją, jei bus einama autokratijos linkme, bus prarasta Vakarų parama gauti ES ir NATO narystę“, – BNS teigė Ž. Pavilionis.
Liepos pabaigoje valdančioji „Sakartvelo svajonė“ netikėtai pareiškė, kad traukiasi iš susitarimo, turėjusio užbaigti politinę krizę, šalį apėmusią po praėjusių metų ginčijamų parlamento rinkimų.
Šią Kaukazo valstybę politinė krizė krečia nuo pernai spalio 31-ąją įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip suklastotus, valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ paskelbus apie pergalę nedidele persvara.
Į parlamentą išrinkti Sakartvelo opozicinių partijų atstovai atsisakė priimti mandatus, rengė masinius protestus ir reikalavo pirmalaikių rinkimų.
Septynis mėnesius trukęs parlamento boikotas buvo nutrauktas gegužę, kai valdantieji ir opozicija, tarpininkaujant ES ir JAV, balandžio viduryje pasirašė susitarimą dėl politinės padėties stabilizavimo.
Susitarimu valdantieji pažadėjo imtis didelių politinių, rinkimų ir teismų reformų. „Sakartvelo svajonė“ taip pat pažadėjo sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, jei per spalį vyksiančius vietos valdžios rinkimus ji surinks mažiau kaip 43 proc. balsų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
