Pasaulyje išleista daugybė įvairiausių knygų apie Josifą Staliną ir Adolfą Hitlerį. Bet mažai tyrinėta šių dviejų istorinių asmenybių intymioji gyvenimo pusė. Dviejų diktatorių seksualinis gyvenimas – tarsi veidrodžio atspindys: abu tais pačiais metais susirgo sifiliu ir abu nesigydė, abu turėjo polinkį į homoseksualumą.

JAV Pietų Karolinos valstijos paplūdimyje rastas keistas objektas. Iš pažiūros jis atrodo per sunkus, kad jį būtų išplovusios bangos, tačiau iš kur jis atsirado? Ir taip - jau pasklido teorijos apie sudužusius kosminius aparatus.

Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė klimato kaitos ataskaitą. Kad nereikėtų skaityti 400 ataskaitos puslapių, galima apžvelgti pagrindines tezes.

Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.

Prieš septynerius metus Lietuvoje pradėjo veikti 4G ryšys, kuris visiškai pakeitė mobiliojo ryšio paslaugų vartojimo įpročius – jis vartotojams pasiūlė milžinišką duomenų perdavimo spartą, galimybę žiūrėti vaizdo transliacijas, programėlių gausą. Tačiau jau visai ne už kalnų yra nauja – 5G – mobiliojo ryšio karta. Ką ji duos vartotojams ir verslui? Pramonei? Visuomenei?

Nemaža dalis cheminių elementų sukuriami supernovų sprogimų metu. Vienas iš supernovų tipų, Ia (pirmasis a), įvyksta, kai baltoji nykštukė užauga iki didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tada joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos, kurios žvaigždės liekaną ištaško į šipulius, pakeliui sukurdamos daug elementų, periodinėje lentelėje esančių šalia geležies – geležies, nikelio, kobalto, mangano ir kitų.

Ar galėtų gyvybės atsiradimą paaiškinti kvantinė mechanika? Ir jei taip, ar yra kvantinių algoritmų, kurie galėtų užkoduoti pačią gyvybę?

Su IBM kompiuteriu dar truputį prisiartinome prie atsakymo į vieną iš tų didžiųjų klausimų

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, daugeliui pakeitę įprastą laikrodį, fotoparatą ar net kompiuterį. Tačiau kai kurie faktai apie įrenginius, užkariavusius beveik visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis, vis dar yra mažai kam žinomi.

Pranešime žiniasklaidai „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius pateikia 4 stebinančius faktus apie išmaniuosius telefonus.

Tikriausiai esate skaitę, kad žmonės išnaudoja tik maždaug 10 proc. savo smegenų pajėgumų, o likusi dalis taip ir lieka neįdarbinta. Neuromokslininkas Osvaldas Rukšėnas sako, kad tai yra tik labai plačiai paplitęs mitas.

Tyrimai ir liūdna vis dažnėjančių psichikos sutrikimų statistika rodo, kad šiuolaikinis žmogus kaip tik labai dažnai perkrauna savo smegenis.

Šių metų Pasaulinės lyderystės konferencijoje bus aptariamos šešios pagrindinės lyderystės temos. Viena iš jų – ateities galimybių numatymas. Vienas iš šios temos pranešėjų – Straivas Masiiva (Strive Masiyiwa) papasakos, ką reiškia būti lyderiu, atkakliai kovojančiu už mūsų pasaulio ateitį. Šiame straipsnyje jis dalinasi savo įžvalgomis, įgytomis per daugelį metų būnant versle ir užsiimant filantropine veikla.

Masyvus hipotetinis išorinis Saulės sistemos dangaus kūnas, vadinamas „Planeta X“, dar vis nesurastas, bet jau vien jo medžioklė atneša vaisių: astronomai aptiko nykštukinę planetą.

Ji pavadinta 2015 TG387 – ir iškart gavo Goblino pravardę. Tačiau ji pakankamai maža net kaip ir nykštukinei planetai: jos skersmuo yra vos 300 kilometrų. Tačiau mokslininkai vis tiek sužavėti, nes Goblinas pasižymi tikrai išskirtine orbita.

Išėjote iš namų ir sugrįžote, nes pamiršote mobilųjį telefoną? Italų mokslininkai iš Genujos universiteto laiko tai psichinio sutrikimo požymiu. Šį XXI a. sutrikimą jie pavadino nomofobija.

Baimė pamesti ar pamiršti mobilųjį telefoną, nervinimasis dėl to, kad jis išsikrovė ar pradingo signalas, – visa tai nomofobijos požymiai. Šiam sutrikimui būdingi aiškiai išreikšti medicininiai simptomai: panika, pykinimas, prakaitavimas.

Britų startuolis „Ooho“ išrado originalus vandens ir kitų gėrimų įpakavimus, kai skystis yra burbule, pagamintame iš augalinės plėvelės. Tokie gėrimai išbandyti ir per masinius bėgimo renginius.

Mokslininkai, gydytojai, televizijos laidos, straipsniai internete - visi kalba apie tai, kad žmonėms reikia daugiau judėti. Fizinis aktyvumas gerina ir fizinę, ir protinę sveikatą, tačiau nepaisant visų šių priminimų, žmonės juda vis mažiau. Ar gali taip būti, kad natūrali žmogaus būsena yra tingėjimas?

Jau pats sprendimas pajudėti reikalauja nemažai protinių pastangų

Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai teigia, kad būtent taip ir yra - jūsų kūnas nenori judėti, jei tam nėra būtinybės. Daugelis mano, kad prieš tūkstančius metų žmonės nuolat judėjo, nes to reikėjo išgyvenimui, tačiau tai nėra tiesa. Žmonės judėjo tada, kai to reikėjo - kai medžiojo, kariavo, dirbo žemę. Tačiau medžioti nereikėjo kasdien, karai buvo reti, o ir žemės ūkis nebuvo toks intensyvus užsiėmimas kaip dabar. Ką jie veikė kai maistu rūpintis nereikėjo? Paprasčiausiai tingėjo.

Pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Ja užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.

Tualetinio popieriaus rulonėlio orientacija tualete interneto lankytojams yra labai svarbi. Vyksta aršios diskusijos apie tai, kaip rulonėlis turėtų kaboti. Į debatus įtraukiama viskas - ir patentų piešiniai, ir psichologų mintys, ir net kačių augintojų argumentai. Tačiau šios diskusijos yra kur kas senesnės nei manote - dar 1989 metais publikuotoje knygoje buvo minimas tyrimas, kuris parodė, kad turtingieji rulonėlį kabina kitaip nei vargšai.

Ukrainos Sumų žemės ūkio universitete sugalvotas būdas, kaip turėti pagrindinio ukrainietiško delikateso – lašinių, neauginant kiaulių, skelbia portalas segodnya.ua.

„Lašinių pakaitalas“ sukurtas iš augalinės kilmės riebalų ir želatinos.

2017 m. vienas bitkoinas buvo vertas daugiau nei 300 g aukso. Ši technologija pamažu gali paversti bankus ir institucijas nereikalingomis.

Būdamas 12 metų, Erikas Finmanas (JAV) gavo 1 tūkst. JAV dolerių iš močiutės, kuri paragino jį taupyti pinigus studijoms, tačiau berniukas buvo pavargęs nuo mokyklos ir turėjo kitokių planų. Vyresnysis brolis jam buvo papasakojęs apie naują virtualią valiutą, vadinamą bitkoinu. 2011 m. dar nedaug kas buvo girdėję apie bitkoiną, o vienas bitkoinas buvo vertas 12 JAV dolerių, tačiau E. Finmanas paklausė brolio patarimo ir iškeitė savo pinigus į skaitmeninius bitkoinus.

Virinti vandens daugiau nei kartą nepatartina. Taip yra todėl, jog vanduo iš čiaupo turi daug priemaišų – nuo druskų iki mineralų. Kaitinant vandenį, keičiasi jo cheminė sudėtis ir šios pasikeitusios medžiagos patenka į mūsų organizmą. Kuo daugiau kartų šildomas vanduo, tuo labiau keičiasi jo cheminė sudėtis, rašo portalas chemistry.about.com.

Kūdikiai nuo pat gimimo yra vadinami vardais. Ir tai yra gerai - visiems žmonėms reikia vardo. Tai yra žodis, kuris mus identifikuoja ir kurį suvokiame kaip šaukinį - išgirdę savo vardą gatvėje visada norite atsisukti. Tačiau kada vaikai sužino savo vardus?

Jau 18-tą kartą rugsėjo 26 d. visoje Europoje Sąjungoje minima Europos kalbų diena. Šios dienos misija – pabrėžti daugiakalbystės svarbą, paskatinti žmones mokytis užsienio kalbų ir parodyti, kaip tai padaryti įdomiau. Lietuvoje Europos kalbų dienos proga vyksta įvairūs renginiai, skatinantys kalbų mokymąsi, ir kitos veiklos, priversiančios susimąstyti, kodėl reikia mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą.

Bendrovė „Google“ pirmadienį pristatė pakeitimus, turinčius padaryti jos interneto paieškos variklį vizualesnį ir intuityvesnį bei galintį atsakinėti į klausimus dar nepaklaustas.

„Google“ žada skirti pagrindinį dėmesį dirbtiniam intelektui ir „besimokančioms“ sistemoms, atlikdama savo pagrindinę užduotį – surūšiuoti pasaulio informaciją ir padaryti ją prieinamą visiems, per vieną renginį San Fransiske pareiškė už paiešką atsakingas „Google“ viceprezidentas Benas Gomesas.

Tikriausiai esate tai girdėję šimtus kartų - meluodamas dešiniarankis būtinai pažiūri į dešinę. Žmonės nelabai žino, iš kur atsirado šis teiginys, bet, panašu, juo tiki. Tik ar tai tiesa? Ir ar apskritai iš kūno kalbos galima atpažinti melą?

Kokie gyvūnai kelia didžiausią grėsmę laukinei gamtai? Tikriausiai pirmiausiai į galvą šauna plėšrūnai, tokie kaip liūtai, raganosiai ar krokodilai. Tačiau vieną didžiausių grėsmių laukinei gamtai kelia mieli ir iš pažiūros negrėsmingi gyvūnai – katės. Mat katės kasmet vien JAV pražudo milijardus gyvūnų.

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės. Tačiau kaip perkant išmanųjį laikrodį nepasiklysti pasiūloje? Specialistai LRT.lt atsiųstame panešime spaudai kviečia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo spalio iki gegužės draudžiama lankytis svarbiose šikšnosparnių žiemavietese ir kviečia žmones būti supratingus. Iš Lietuvoje gyvenančių 16 šių gyvūnų rūšių 6 yra saugomos.

Paprasčiausias žmogaus smalsumas šikšnosparniams gali būti pražūtingas. Mat jie žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų įmygį ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5-10℃. Nesimaitindami ir taupiai naudodami sukauptas energijos atsargas, šikšnosparniai taip gali prakyboti 5-7 mėnesius.

Laivai audrų vengia. Jų krovinys yra brangus, įgula - neišmatuojamai vertinga, o laikas - apskaičiuotas. Audros yra prognozuojamos, todėl jų dažniausiai galima išvengti šiek tiek pakeitus maršrutą. O kas jei to padaryti nepavyksta? Ar dideliam laivui saugiau likti jūroje ar geriau jau slėptis uoste?

Kaip būna dažnai, atsakyti į šį klausimą nėra taip jau lengva - viskas priklauso nuo laivo, audros ir net artimiausio uosto. Paprastai kalbant, reikia pasverti riziką ir nuspręsti, kuris kelias leis kiek įmanoma mažiau rizikuoti brangiu kroviniu, laivu ir įgulos sveikata. Ir dažniausiai sprendimas nėra labai sunkus.

Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai teigia, kad dėl paukščių akyse esančio specialaus baltymo jie įgauna tokių specifinių galių ir sugeba „matyti“ magnetinius Žemės laukus.

Tai ką matote nuotraukoje, yra specialiai nupiešta optinė iliuzija. Šį piešinį ar skirtingus jo variantus esate matę ne kartą, bet ar kada susimąstėte, kas jį sukūrė? Pasirodo, į jį ilgai žiūrėjo ir jūsų tėvai, o galbūt ir seneliai.

Viršuje matomas piešinys vadinasi „Mano žmona ir mano uošvienė“. Tai - 1915 metais amerikietiškame humoro žurnale „Puck“ žurnale išspausdinta iliuzija. Šį piešinį nupiešė Williamas Ely Hillas, britų menininkas. Jis iš karto pareiškė, kad šiame pieštuku atliktame darbe yra du žmonės - jo žmona ir jos mama - ir reikia surasti jas abi.

Jeigu pirtyje nesilankote, atsakykite sau į klausimą, kodėl? Galbūt tikite tam tikrais mitais? Arba esate įsitikinę, kad ši pramoga – ne jums? „Akmeninės užeigos“ komanda pateikia keletą labai svarių priežasčių, kodėl neturėtumėte praleisti kitos progos pasikaitinti lietuviškoje garinėje pirtyje (o po to šokti ir į kubilą!).