„Gerbiamasis Volodymyrai Zelenski, aš tik prieš keletą dienų sužinojau Jūsų vardą ir pavardę. Bet jeigu šiandien reikėtų įvardyti, kas gali sugrąžinti į žemę gaivų vėjo dvelksmą ir įtikinti žmones pakeisti savo požiūrį į nenuvaldomą pinigų ir garbės troškimą, nedvejodama pasakyčiau, kad Jūs. Jūs, kartu su visa Ukrainos tauta.“

Mokytis užsienio kalbos – niekada nevėlu. Posakis, kurį, tikriausiai, esame girdėję visi. Štai užsienio kalbos mokymasis vaikams turi ypatingą reikšmę. Tai ne tik tvirtas pagrindas būsimame jauno žmogaus profesiniame gyvenime, bet ir puikiai veikia mažylio raidą. Juolab, jeigu pastebėjote, jog jūsų vaikas yra itin gabus užsienio kalboms ir noriai domisi jos mokymusi.

Iš Ukrainos į Lietuvą dėl Rusijos karinių veiksmų pasitraukusiems ukrainiečiams, priimtiems į Lietuvos valstybines aukštąsias mokyklas, kas mėnesį bus skiriamos 300 eurų dydžio tikslinės stipendijos. Įsakymą dėl finansinės paramos karo pabėgėliams pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Balandžio 23 d. Prienų arenoje baigėsi Lietuvos komandinio stalo teniso čempionato kovos. Į aukščiausios lygos finalinio ketverto varžybas po reguliaraus sezono varžybų pateko Mažeikių „Vijurko“ vyrų ir moterų komandos.

Vilniuje penktadienį atidaryta NBA krepšinio mokykla – pirmoji tokia įstaiga Rytų Europoje, sieksianti vystyti ir populiarinti šį sportą tarp vaikų.

Klaipėdos „Santarvės“ progimnazija šį pavasarį pasipildė išsyk beveik 200 mokinių – tiek nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų pasirinko šią uostamiesčio mokyklą. Čia buvo suformuota ir naujų klasių ukrainiečių vaikams, kuriuos gimtąja kalba moko ukrainiečiai mokytojai. 

Seimas ratifikavo daugiašalę sutartį tarp Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kuria panaikinamos kliūtys aukštojo mokslo suteikiamų kvalifikacijų pripažinimui šiose šalyse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su verslo asociacijomis ir savivaldybėmis, siekia, kad profesinis mokymas taptų perspektyviu pasirinkimu jauniems ir vyresniems žmonėms ir kuo geriau atlieptų darbo rinkos poreikius. Todėl stiprinama praktinio rengimo kokybė, siekiama lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius bei „Pramonės 4.0“ poreikius, telkti išteklius. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino Profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą. Numatytiems pokyčiams pritaria darbdavių atstovai.

Vyriausybė pateikė išvadą dėl Prezidentūros siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo bei Švietimo įstatymo pataisų, kurios užtikrins geresnį aukštojo mokslo prieinamumą pažeidžiamų grupių jaunuoliams, ir jas papildė savo siūlymais, kaip tobulinti Lietuvos švietimą.

Šiek tiek daugiau nei 750 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto šįmet paskirstyti 29-ioms tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti. Lėšos paskirstytos konkurso būdu, kurį kasmet varžybas rengiančioms šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Pavasarine tradicija jau spėjęs tapti Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuojamas „Europos egzaminas“ vėl kviečia išbandyti jėgas atsakinėjant į klausimus apie Europos Sąjungą (ES) ir aktualijas. Šiais metais išskirtinis dėmesys bus skiriamas ES vertybėms, Europos solidarumui su Ukraina, žaliai ir skaitmeninei Europai bei Europos jaunimo metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė derinti Nacionalinės sporto agentūros (NSA) steigimo dokumentus. Šįmet vasarą darbą turinti pradėti NSA įgyvendins valstybės sporto politiką tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse, rūpinsis sportininkų teisėmis, padės sporto šakų federacijoms diegti ir stiprinti jų vadybos gebėjimus. Skaičiuojama, jog NSA administruos apie 70 mln. sportui skirtų metinių lėšų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria dvigubai daugiau magistrantūros studijų vietų iš Ukrainos atvykusiems studentams. Lietuvos valstybės finansuos 60 magistrantų iš Ukrainos studijas. Pernai ukrainiečiams buvo skirta 30 vietų.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes visose uždarose erdvėse – taip pat ir ugdymo įstaigose. Kaukių dėvėjimas privalomos išlieka sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte.

Pasirodė  trylikos elektroninių leidinių serija, skirta padėti mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams geriau suprasti ir pažinti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, jų poreikius, atrasti tinkamiausius pagalbos būdus ir priemones.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių.

Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Nors skaičiai nuolat kinta, šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkstančius nuo karo pabėgusių vaikų, apie pusantro tūkstančio jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis. 

Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybine kalbą, norint dirbti darbą, kuriam iki šiol būtina mokėti lietuvių kalbą. Tai suteiks galimybę pradėti dirbti iš Ukrainos atvykusiems mokytojams ir kitų profesijų atstovams.

Mokykloms rengiantis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių didesnei įtraukčiai, mokyklose jau dabar įdarbinama vis daugiau mokytojų padėjėjų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, šiemet jų padaugėjo 26 proc. Iš viso mokyklose šiais mokslo metais dirba 3 415 tokių darbuotojų (pernai – 2 696).

Naujausiais 2022 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudaromo gerovės indekso duomenimis, Lietuvos švietimo vertinimas pagerėjo: Lietuva įvertinta 7,7 balais iš 10-ies ir iš 18-os vietos pakilo į 13-ą poziciją tarp 40 EBPO šalių. 

Atšaukiamas Lietuvos mokinių dalyvavimas dvejose šįmet vyksiančiose olimpiadose: 52-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje, kurią liepos mėnesį organizuos Baltarusija, ir tarptautinėje rusų kalbos olimpiadoje, kuri gruodį turėtų vykti Rusijoje. 

Beveik 40 Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių už sporto politiką atsakingi ministrai ir politikai paskelbė bendrą poziciją dėl Ukrainą užpuolusios Rusijos ir prie šios šalies agresijos prisidedančios Baltarusijos dalyvavimo tarptautiniame sporte.

Kodėl priimti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai?

Norima sukurti geriausias sąlygas visiems mokiniams kokybiškai mokytis, o mokytojams – dirbti normaliais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus.

Nuo pavasario profesinio mokymo įstaigose pradės mokytis daugiau kaip tūkstantis naujų mokinių. Vasario viduryje pasibaigusio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapo metu pasirašytos 1 007 mokymo sutartys su 21 profesinio mokymo įstaiga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo daugiau nei tris kartus didinti premijas paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių prizininkams bei jų treneriams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirstė daugiau kaip 324 tūkst. eurų šešiasdešimčiai lituanistinio švietimo ir sporto projektų, kuriuos įgyvendins užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos ir bendruomenės. Už skirtas lėšas jos įsigis mokomosios medžiagos, grožinės literatūros,  tautinės atributikos, organizuos įvairius renginius.

„Suvokdami lituanistinio paveldo svarbą valstybei, teikiame prioritetą lituanistinių mokslinių tyrimų kokybės gerinimui, jų plėtrai bei sklaidai ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie humanitarinių mokslų stiprinimo šalyje ir tikimės, kad papildomos lėšos programai taps paskata toliau sėkmingai tęsti Lietuvai reikšmingą mokslinę veiklą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Vasario 11 d. visame pasaulyje įvairiais renginiais pažymima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ji pabrėžia mokslo ir lyčių lygybės svarbą siekiant tarptautiniu mastu sutartų darnaus vystymosi tikslų.

Pasisakau ir pasisakysiu už skaidrumą sporto šakų federacijose, todėl man nepriimtinas ir nesuprantamas kai kurių federacijų elgesys.