Trečiadienį, rugsėjo 1d., startuoja tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“, kuria siekiama apsaugoti lašišas ir šlakius jų migracijos bei neršto vietose. Ji tęsis iki lapkričio 20 d. Šiuo laikotarpiu lašišoms ir šlakiams būtina ypatinga apsauga, nes jos susiduria su daug kliūčių – kabliaujančiais ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis.

Marijampolės savivaldybės įmonė „Sūduvos vandenys“, valdanti vieną seniausių geriamojo vandens paruošimo stočių Lietuvoje, antradienį iš aplinkos ministro Simono Gentvilo išgirdo, kad ateityje Europos Sąjunga neberems tiesioginių investicinių vandentvarkos projektų – nebent pačių vandens paslaugų įmonių jungimąsi.

Jei namuose turite kietojo kuro katilą ir artėjant žiemai nesate tikri, kokią kuro rūšį pasirinkti, šis straipsnis gali padėti apsispręsti. Šiame straipsnyje kalbėsime apie briketus – universalią kuro rūšį, tinkančia daugeliui katilų ir krosnių. Trumpai pristatysime jų gamybos procesą, aptarsime pagrindinius privalumus bei pateiksime kelis aspektus, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį perkant briketus.

Pakuoti daiktus dviejų savaičių atostogoms gali būti sudėtinga, jau nekalbant apie persikėlimą. Galvojant apie persikraustymą, pirmiausia į galvą ateina tai, ko norime ir kaip turėtų atrodyti nauji namai. Deja, ne itin malonią vibraciją sukelia kivirčas dėl daiktų pakavimo. Persikėlimas yra sudėtingas procesas, susijęs su tam tikrais nepatogumais, ir vienas iš labiausiai stresą keliančių įvykių gyvenime, dėl to reikia pasirūpinti, kad kraustantis kiltų kuo mažiau streso, kuris gadina nuotaiką ir norą atsinaujinti ir persikelti į kitus namus. Dėžės žemes ūkiui, konditerijai, picoms – geriausias pasirinkimas.

Lietuvoje šiemet suskaičiuota daugiau kaip 9 tūkst. didžiųjų kormoranų porų arba jų lizdų. Šie paukščiai įsikūrę 9 įvairaus dydžio kolonijose.

Aplinkos ministerija pasiūlė Vyriausybei priemones, kurios, brangstant gamtinėms dujoms, leistų gyventojams sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos kainas.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono būklės analizė, atlikta Aplinkos apsaugos agentūros vykdyto projekto metu, rodo, kad mūsų vandenyse paukščių, ruonių, žuvų vis dar tyko nemažai pavojų.

Dabartinės Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės įpareigoja rūšiuoti visas statybvietėje susidariusias atliekas, bet ši nuostata netaikoma buityje susidarančioms griovimo ir statybinėms atliekoms. Aplinkos ministerijos parengtas Atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projektas numato, kad nuo 2023 m. visiems – ne tik statybos sektoriaus įmonėms, bet ir gyventojams – bus privalu atskirai rūšiuoti šias atliekas.

Patikrinus Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais Lietuvos jūros rajone praplaukiančių laivų keliamą taršą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalio (22 proc.) iš patikrintų 142 laivų degaluose galimai viršyta leidžiama sieros oksidų koncentracija.

Siekdama, kad išmaniojo miesto vizija greičiau taptų realybe, kad kuo sparčiau būtų skaitmeninamas statybos sektorius, Aplinkos ministerija užsakė tyrimą užsienio šalių patirčiai įgyvendinant išmaniojo miesto koncepciją išanalizuoti ir siūlymams, atsižvelgus į Lietuvos praktiką, parengti.

Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, šiais metais Lietuvoje sanitarinius kirtimus vykdė 15 903 hektaruose. Žvalgant Punios šilo miškus, taip pat pastebėti medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo apnikti ir pažeisti medžiai, todėl planuojama artimiausiu metu vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus – iš Punios šilo pašalinti 82 kenkėjų užpultas eglės. Laiku neatlikus darbų, liemenų kenkėjas toliau plistų ir pultų šalia esančius sveikus medžius.

Vyriausybei trečiadienį iš esmės pritarus trijų įstatymų projektams, bus stiprinama požeminių vandens išteklių kiekybinė bei kokybinė apsauga ir užtikrintas saugus jo tiekimas gyventojams. Siūloma įteisinti visus naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus, požeminio vandens gręžinius, kurių Lietuvoje gali būti apie 30 tūkst.

Palaipsniui atsisakant monopolinio elektros energijos tiekimo, Lietuvos gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiame straipsnyje glaustai aptarsime, kokie pokyčiai laukia elektros energijos rinkos artimiausiais metais ir kodėl verta nedelsti pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje įsikūrusiose aukštųjų technologijų įmonėse aptarė glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo perspektyvas kuriant visame pasaulyje paklausias inovacijas.

Vyraujant šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Siekiant išsaugoti Lietuvos kraštovaizdį puošiančius spygliuočių miškus, rugpjūčio 5 – rugsėjo 30 d. vyks akcija „Medienos kenkėjas“. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tikrins, ar miškai neužpulti vabzdžių, stebės, ar jie neplinta, taip pat tikrins įmones ir fizinius asmenis, kurie perdirba medieną ar ja prekiauja.

Visoje Lietuvoje įsibėgėjo jaunuolynų ugdymo darbai, kurie padeda suformuoti sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus. Jie baigti jau daugiau nei 6 tūkst. ha miškų, informuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU). Kiekvienais metais jaunuolynai ugdomi maždaug 12 tūkst. ha miškų plote.

Trečiadienį Vyriausybei pritarus Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimų projektams, statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai truks. Dalis statybos priežiūros funkcijų perduodamos statinio ekspertizės rangovams, be to, jiems numatyta prievolė draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tai įtvirtins jų atsakomybę ir leis kompensuoti atsiradusią žalą.

Vertinant Lietuvos jūrinėje teritorijoje planuojamų vėjo elektrinių poveikį aplinkai, ypatingas dėmesys bus skiriamas paukščių migracijos stebėjimui: šis procesas privalo apimti du vasaros – žiemos sezonus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos išvadai, kuri turėtų atverti geresnes jūrinio vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros sąlygas. Joje įtvirtinti siūlymai, kurie iš esmės susiję su būsimo parko konkurso sąlygomis, laimėtojo atsakomybės ribomis.

Šiais metais net 15 Lietuvos saugomų gamtos paveldo objektų yra sutvarkyti ir atnaujinti, dar 50 planuojama atnaujinus geriau pritaikyti lankymui. Jie yra mūsų šalies pasididžiavimas, todėl reikalauja ne tik ypatingos priežiūros, bet ir pagarbaus lankytojų elgesio, akcentuoja aplinkosaugininkai.

Po dvejus metus trukusių sudėtingų derybų Europos Sąjunga ir Mauritanijos Islamo Respublika pagaliau susitarė dėl naujojo penkerių metų žvejybos laikotarpio. Pagal šį susitarimą Lietuvos žvejai Mauritanijos vandenyse galės sugauti beveik 58 tūkst. tonų pelaginių rūšių žuvų - atlantinių skumbrių ir sardinių.