Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas atnaujino Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plane pristatytas mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas, kuriama elektros energijos vartojimo duomenų platforma, taip pat ir nuo 2025 metų planuojami įdiegti pokyčiai energijos balansavimo rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad verslo įmonėms paraiškų teikimo procesas ir pats pasiruošimas teikti paraiškas užtrunka kiek ilgiau nei privatiems asmenims, Aplinkos ministerija, siekdama sumažinti pandemijos sukeltas pasekmes, priėmė sprendimą pratęsti kvietimo iš Klimato kaitos programos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą“ laikotarpį iki rugsėjo 4 d.

Šiandien Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui Aplinkos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimus, kurie sudarys sąlygas, kad iki kitų metų pabaigos visos atliekų naudojimą ar šalinimą vykdančios įmonės turėtų pakankamą finansinį užtikrinimą, kad jų bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais atliekos būtų tinkamai ir operatyviai sutvarkytos ne valstybės, o jų pačių lėšomis.

Vilniaus komunalinių paslaugų įmonė „Grinda“ sostinės Upės gatvėje pradeda eksploatuoti modernią lietaus ir sniego tirpsmo vandens valyklą.

Remiantis AB Lietuvos paštas duomenimis, apie 70 proc. į Lietuvą atkeliaujančių siuntų yra iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis jų atkeliauja iš Kinijos. Nors lietuviai trečiosiose šalyse apsipirkinėja ir iš jų siunčiasi gana dažnai, neretai iškyla klausimų.

Lietuvos paštas dalijasi faktais, kuriuos naudinga žinoti kiekvienam, perkančiam ir laukiančiam siuntos iš trečiųjų šalių.

Nuo liepos 7 d. Europos Sąjungoje pradėtas riboti ftalatų DEHP, DBP, DIBP ir BBP naudojimas tokiuose gaminiuose kaip pripučiami vandens žaislai ir čiužiniai. Nuo šiol į rinką nebus galima teikti tokių gaminių, kuriuose kiekvieno iš šių chemikalų koncentracija arba bet kurio šių ftalatų derinio koncentracija gaminyje bus lygi arba didesnė nei 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame. Daugelis  grybautojų ir uogautojų žino plotus, kuriuose gausu baravykų, voveraičių ar mėlynių, tačiau kelio atgal tenka ir ilgiau paieškoti. Išsiruošus į mišką ne visuomet turime išmanųjį įrenginį ar kompasą, todėl kyla pavojus pasiklysti medžių tankmėje. Visgi yra būdų, kaip orientuotis miške ir be prietaisų pagalbos.

Prasidėjo dujų balionų, naudojamų maistui gaminti daugiabučiuose namuose, keitimo elektra arba gamtinėmis dujomis programos įgyvendinimas. Šis dujų balionų keitimas trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose bus finansuojamas valstybės. Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų.  

Agnė Matelė

Mažeikių rajone jau ruošiamasi tarptautinės energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ plėtojamo vėjo jėgainių parko projekto įgyvendinimui: prasidės kelių įrengimo ir kiti paruošiamieji darbai. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bendra instaliuota galia sieks apie 63 MW.

Antradienį įmonės, vystančios Mažeikių vėjo jėgainių parką, atstovai lankėsi Mažeikių r. savivaldybėje ir šiuo klausimu kalbėjosi su vadovais.

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke – pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji išardyta gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Šiuo projektu, kurį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas (LGF), siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus.

Šiuo metu, nors ir palijo, miškams tebegresia didelis gaisrų pavojus. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) darbuotojai per pastarąsias tris dienas net 7 kartus skubėjo gesinti ugnies – iš viso miškuose išdegė 0,68 ha. Gaisrus savaitgalį ir vakar teko gesinti VMU Varėnos, Joniškio, Švenčionėlių, Dubravos ir Kretingos regioniniuose padaliniuose.

Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės.  Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 m. pasiektų 215 Eur už hektarą.