Artėjant gražiausioms žiemos šventėms kviečiame rinktis aplinkai draugiškas dovanas. Kolegas, draugus, artimiuosius ar kitus brangius žmones nudžiuginkite darniomis dovanomis iš nacionalinių ir regioninių parkų – tai gaminiai bei paslaugos, pažymėti saugomų teritorijų produkto ženklu.
Idėjas kalėdinėms dovanoms iš saugomų teritorijų galite rasti puslapyje www.gamtoje.org.
Nuo šiandien galima teikti paraiškas subsidijoms juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 2 mln. eurų.
Paraiškos bus priimamos iki 2023 m. gruodžio 16 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.
Penktadienį Valstybinių miškų urėdijos miškininkų bei Lietuvos policijos pareigūnų organizuojamos akcijos metu vairuotojams bus dovanojamos kalėdinės eglutės.
Aplinkos ministerija primena, kad kaip ir kasmet gruodžio – kovo mėnesiais esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai medžiotojai privalo atlikti medžiojamų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą ir santykinę gausą.
Ilgus dešimtmečius pagrindinis gamtininkų naudotas paukščių apskaitos būdas buvo gyvas jų balsų klausymasis miške, tačiau technologijos sėkmingai žengia ir į ornitologiją. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai išbandė užsienyje vis plačiau naudojamą metodiką, kurioje paukščių apskaitoms vykdyti pasitelkiami autonominiai garsų įrašymo prietaisai.
Mažiau nei prieš pusmetį startavęs kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui netrukus bus stabdomas – jau gautos 97 paraiškos už 3,9 mln. eurų. Iš viso šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Programą inicijuoja Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.
Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašą. Šiame tvarkos apraše numatyti pakeitimai sudarys geresnes sąlygas žaliesiems pirkimams ir leis pasiekti ambicingą tikslą – nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai turi būti tik žali.
Labai smulkūs ūkiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų šalies ūkių, todėl akivaizdu, kad jie itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, užimtumui ir ekonominio potencialo vystymuisi. Norint tokius ūkius sustiprinti, paskatinti diegti inovatyvias technologijas ir labiau orientuotis į rinką skiriama parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Jiems mokama iki 15 tūkst. eurų. Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Lietuvoje vis fiksuojami afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl jų augintojams labai svarbios prevencinės priemonės saugant gyvulius nuo šios ligos. Paukščių bei kitų ūkinių gyvūnų laikytojai taip pat daug dėmesio skiria plintančių ligų rizikoms valdyti. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato remti biologinės saugos priemones siekiant suvaldyti užkrečiamųjų ligų rizikas.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d.
Preliminariais nacionalinės miškų inventorizacijos, kuri vykdoma jau 25 - erius metus duomenimis, miško žemės medynų plotas per 20 metų padidėjo 7 proc., o juose sukaupta gyvų medžių biomasė – net penktadaliu – 22 proc. Tai rodo, kad gyvų medžių biomasės kasmet medynuose turime 1 proc. daugiau nei buvo, informuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) įspėja, kad dėl sunkaus storo sniego sluoksnio gali atsirasti įtrūkių namo konstrukcijose ar net atsirasti pastato deformacijos. Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad susikaupusį sniegą privalu šalinti, o pastebėjus pastato konstrukcijų įtrūkių ar deformacijų – kuo skubiau kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją ir savivaldybės administraciją.
Gausus sniegas miškuose gali būti pavojingas. Neišlaikę ant medžių susikaupusios sniego naštos nulūžta ne tik šakos, viršūnės, bet ir kamienai. Miškininkai įspėja lankantis miškuose ir parkuose saugotis nuo sniego ir ledo svorio lūžtančių medžių. Taip pat kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškų valdas ir pašalinti iš jų snieglaužas.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras antrus metus iš eilės rengia akciją – „Eglutė gyvenimui“, kurios metu, gruodžio 14 d. kraujo aukojantiems žmonėms bus dovanojamos miškininkų išaugintos kalėdinės eglutės.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad norint efektyviai išnaikinti invazines baltažiedes robinijas (Robinia pseudoacacia L.) ir nepadaryti aplinkai žalos, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir susiplanuoti darbus iš anksto – prieš šių augalų vegetacijos pradžią.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo priemonėms. Kvietimo pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.
Parkų apšvietimas turi didelę reikšmę, kadangi jis padeda padidinti žmonių saugumą tamsiuoju paros metu. Parkų apšvietimas taip pat padeda nukreipti žmonių srautus, ir, kartu su kitais eksterjero elementais, formuoti estetišką lauko erdvės įvaizdį. Dėl šios priežasties parkų apšvietimo sprendimams reikėtų skirti ypatingą dėmesį. UAB ,,SID apšvietimas“ apžvelgia keletą svarbiausių aspektų, kuriuos naudinga žinoti apie parkų apšvietimą.
Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi Lietuvoje, brangiausi Estijoje.
Nuo šiandien daugiabučių gyventojai jau gali teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų.
Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.
Aplinkos ministerija parengė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pakeitimų, kuriais siekiama gyventojams suteikti išsamesnę informaciją apie vandentvarkos įmones, geriamojo vandens kokybę, saugą ir kainas, projektą. Gerinant individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjai įpareigojami informuoti apie jas gaunančius asmenis.
Lietuvoje tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, ši kartų kaitos problema aktuali visoje Europos Sąjungoje. Skatinant žemės ūkio veiklos tęstinumą, jauniesiems ūkininkams plėtoti žemės ūkio veiklą kaime Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta skirti daugiau finansinės paramos.
Pievų ir šlapynių priežiūra – viena iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano, įgyvendinamo nuo ateinančių metų, gamtosaugos priemonių – vadinamųjų ekoschemų. Jos tikslas – mažinti dirvožemio eroziją, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.
Aplinkos ministerija parengė pasiūlymus, kaip apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Numatoma gerokai sumažinti verslinės žvejybos įrankių limitus, o kai kuriuos visai uždrausti. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Šilumos ūkio įstatymo projektui, kuris užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą. Įstatyme numatyti pakeitimai, skatinantys šilumos tiekimo sistemų ilgalaikį planavimą, dekarbonizaciją, efektyvumo didinimą ir motyvacines priemones investicijoms, užtikrinančioms kokybišką šilumos tiekimą.
Valstybinių miškų urėdijos, Ukmergės regioninio padalinio Šešuolių girininkijos girininką Kęstutį Jarmalavičių nuo vaikystės sieja nepaprastas ryšys su gamta. Dar vaikystėje pradėjęs stebėti jį supančią aplinką, gaudyti drugelius ir bandyti nustatyti jų rūšį, šiandien Kęstutis ne tik 17 metų dirba miškininku, bet yra ornitologas, šaulys, profesionalus gamtos fotografas slapyvardžiu „Laukinis“. Dešimtys iškeltų inkilų, į gyvenimą išleidusių ne vieną jauniklių kartą, nepakartojami Lietuvos ir net Afrikos fotosafario gamtos kadrai bei gyvūnų gelbėjimo iniciatyvos. Interviu su Kęstučiu Jarmalavičiumi apie tai, kaip būti gamtos dalimi, padėti jai ir, svarbiausia, nekenkti.
Žemės ūkio ministerija kviečia ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 2023 metais maitinti vaikus ekologiškais ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais. Tam skirta 1 344 tūkst. Eur.
Visi gyventojai, teikę paraiškas valstybės paramai gauti saulės elektrinių įsirengimui birželio 30 d. kvietime, ją gaus ir raginami pradėti įsirengimo darbus. Energetikos ministerija tam tikslui skyrė papildomus 30 mln. eurų rezerviniam paraiškų sąrašui.
Balinių vėžlių pamėgtas kūdras Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose jau aptraukė plonas ledukas ir nubalino sniegas. Kol vėžliai miega, galima pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Dzūkijos- Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kūdrų pakrantėse kasmet pjauna karklų atžalas.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis turi galimybę dar labiau sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią šalies puslaidininkių pramonę, padėti išspręsti puslaidininkių lustų stygiaus klausimą ir gauti tam reikalingą finansavimą.
Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
