Nuo šiol savivaldybių atstovai galės naudotis Aplinkos ministerijos užsakymu sukurta skaičiuokle ir pasitikrinti, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) į aplinką išmeta konkreti savivaldybė.

Ne paslaptis, kad bene labiausiai atpažįstamos ankstyvosios pavasarinės gėlės yra tulpės, narcizai, krokai ir hiacintai. Kiek vėliau savo nuostabiai kvapniais žiedais mus apdovanoja ir tokie medžiai ir krūmai kaip lanksvos, alyvos bei magnolijos. Visgi, viskam savas laikas – kai vieni žiedai pradeda nykti, kiti pasiruošę laukia perimti estafetę lenktynėms į vasarą.

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistų atlieka Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių krantų pokyčių monitoringą. Rezultatai rodo, kad bendra Baltijos jūros krantų situacija yra pablogėjusi.

Kasmet pavasario-rudens laikotarpiu Baltijos jūros žemyno jūrinėje pakrantėje, Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje ir Kuršių marių vakarinėje pakrantėje Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistai vykdo krantų pokyčių monitoringą, kurio tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius.

Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbamosios pramonės sektoriuje, kaip yra nustatyta šiuo metu, susidarančias gamybos liekanas taip dar plačiau atveriant vartus žiedinei ekonomikai.

Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.

Įstatymų pakeitimais visoms šalies savivaldybėms suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, ten, kur tarša didžiausia, riboti arba drausti taršių kuro rūšių naudojimą.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Mažinant aplinkos taršą šis draudimas numatytas Europos Sąjungos 2019 metais priimtoje Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvoje ir perkeltas į Atliekų tvarkymo įstatymą.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios „tradicijos“ ne tik – atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką. 

Baigta dvejus metus trukusi ir apie 6 mln. eurų kainavusi Smiltynės perkėlos krantinių rekonstrukcija – piko metu joje galės plaukioti keturi keltai, todėl poilsiautojai Kuršių neriją turėtų pasiekti greičiau. 

Neretai išgirdę žodį „kaimas“ jį susiejame su inovacijų, modernumo ar aukštųjų technologijų priešingybe. Vis dėlto toks įsitikinimas klaidingas – daugelyje Europos šalių moderniosios technologijos, o kartu su jomis ir socialinė įtrauktis, įdarbinimo galimybės, moksliniai tyrimai ir skaitmenizavimas, siejama būtent su žemės ūkiu bei kaimo vietovėmis.

Lietuvos geologijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad žemės gelmių registre privaloma registruoti visus gėlo požeminio vandens gręžinius. Tais atvejais, kai reikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, tokius gręžinius įteisinti  gali tik įmonės, turinčios leidimą tirti žemės gelmes.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės. Todėl miško savininkai, savo arba gretimose valdose turintys potencialiai šio kenkėjo pažeidžiamų eglynų (40 metų ir vyresnių), prašomi būti atsakingais ir tinkamai juos prižiūrėti, o taip pat paraginti tokiais būti ir kaimynus.

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba daugiau kaip 72 tūkst. tonų jėgainės įrangos.

Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai.

1800 tonų keliamosios galios laivas pastatytas Vidaus vandens kelių direkcijos Kauno žiemos uoste.

Japonijoje pradedama statyti pirmoji lietuviško alaus gamykla, planuojama, kad tokių gamyklų visoje Azijoje bus 11. Šiais metais pradedamas ir pramoninių kiekių ledų eksportas. Japonai ne tik importuos lietuviškus ledus, jie taip pat perkėlė į mūsų šalį vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Praėjusiais metais pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti mineralinis vanduo.  Augančiais dvišalio bendradarbiavimo rezultatais pasidžiaugta Žemės ūkio ministerijoje vykusiame  Japonijos – Lietuvos draugystės asociacijos JALFA  susitikime.