Agentai-smogikai Mažeikiuose

Tik prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Mažeikių MVD pradėjo kovą prieš partizanus. Jau 1945 metais jaunesnysis leitenantas Mezjanovas ir leitenantas Vaitiekus buvo pasiųsti į Renavo apylinkes, kur apsimetę partizanais, per Renavo paštininkę Žvirzdinaitę ieškojo ryšio su partizanais. Po jų apsilankymo buvo suimta nemažai žmonių.

  

Sunaikinti laisvės kovotojai

1946 m. kovo 20–25 d. milicijos darbuotojai Augucevičius, Dargis, Jonušas, Rimkevičius, Matulionis, Vaitiekus, vadovaujami jaunesniojo leitenanto Mezjanovo, apsimetę partizanais, bastėsi po Sedos ir Barstyčių apylinkes, ieškodami „Alkos“ štabo. Apsistojo Užbradumės eiguvoje, eigulio Prano Rimkaus sodyboje. Ten sutiko keletą partizanų. Mezjanovas iš Sedos iškvietė kariuomenę. Keletas partizanų buvo suimta, o „Alkos“ štabo adjutantą Steponą Janušą nušovė. Eigulys Rimkus irgi buvo suimtas, jis žuvo sovietiniame lageryje Rusijoje.

Po tos grupės reido Sedos apylinkėse buvo suimti ir Šiauliuose teisiami dar 48 žmonės. Vėliau vidaus reikalų ministras uždraudė milicijos darbuotojus naudoti provokaciniuose žygiuose.

1946 m. pabaigoje Mažeikių MVD įkūrė specialią agentų-smogikų ,,Siaubo“ grupę. Jie, apsimetę partizanais, turėjo užmegzti ryšį su pogrindžio organizacijomis ir tikrais partizanais, ir juos sunaikinti. Pasivadino LLA Mažeikių atskirąja kuopa. Jos vadu paskirtas agentas-smogikas Pranas Levinas-„Siaubas“. Grupės veiksmus koordinavo MGB operatyvinis įgaliotinis jaunesnysis leitenantas Aleksandras Mezjanovas, gimęs 1914 metais. Grupė iš MVD buvo perduota MGB žinion ir apsistojo Mažeikių valsčiaus Kurmaičių ir Troškučių kaimuose. Įsigijo daug ryšininkų, kurie manė, jog padeda tikriems partizanams. „Siaubo“ grupė užmegzdavo ryšį su pogrindžio organizacijomis, nustatydavo jų dalyvius, tada MGB juos suimdavo. MGB nepasiekiamus partizanus naikino grupės smogikai.

1947 m. birželio 23 d. Viekšnių valsčiuje, Purvėnų kaime, Apolonijos Undžienės sodyboje, smogikai nušovė tris A. Skurvydo būrio partizanus.

1948 m. rugpjūčio 5 d. Sedos valsčiaus Dagių miške smogikai nušovė tris miegančius „Alkos“ štabo pareigūnus ir rinktinės vadą K. Venckų-Adomaitį. Po to „Siaubas“ apsiskelbė esąs „Alkos“ rinktinės vadas.

1948 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių valsčiaus Maigų miške nušovė du partizanus. Vėliau 1949 metais tame pačiame miške nukovė dar tris.

1949 m. gruodžio 27 d. Tirkšlių valsčiaus Gaurylių kaime, Girdvainio sodyboje, nušovė tris partizanus.

„Siaubo“ grupės agentai-smogikai sunaikino 17 laisvės kovotojų. Remiantis jų pranešimais, suimta apie 200 žmonių.

Grupės dalyviai

Pranas Levinas gimė 1906 metais. Akmenėje baigė du pradinės mokyklos skyrius. Buvo 1941 m. Birželio sukilėlis. 1944 m. grįžus sovietams, slapstėsi Norkiškių kaime, Plungės rajone. 1946 m. MGB suimtas ir tų pačių metų lapkričio 2 d. pasižadėjo dirbti spec. grupėje, buvo paskirtas grupės vadu. Jam buvo duotas agentūrinis slapyvardis „Ąžuolas“, jis turėjo veikti kaip partizanas „Siaubas“. Visa jo grupė vadinosi ,,Siaubo“ grupė. Įtemptai „besidarbuojant“ pašlijo sveikata, ir kaip „nusilpęs“ darbuotojas P. Levinas 1949 m gydėsi MGB žinybinėje sanatorijoje.

Jonas Levinas, gimęs 1904 metais, P. Levino brolis. Užverbuotas 1946 m. lapkričio 9 d., bet į grupę įtrauktas tik 1948 m. rugpjūčio 8 d., veikė kaip agentas-smogikas „Renė“, partizaniškas slapyvardis „Saulė“.

Klemas Noreikis gimė 1921 metais, užverbuotas 1946 m. lapkričio 3 d., agentūrinis slapyvardis „Dobilas“, veikė kaip partizanas „Kardas“. Jis buvo paskirtas „Siaubo“ pavaduotoju.

Juozas Kairys gimė 1918 metais Tauragės apskrityje, agentūrinis slapyvardis „Tigras“, veikė kaip partizanas „Jokeris“.

Endrichas Volchandas gimė 1918 metais, vokietis, suimtas Viekšnių apylinkėse ir į smogikų grupę įtrauktas 1947 m. sausio 5 d. Veikė kaip partizanas „Tauras“. Vaikščiojo apsirišęs gerklę lyg negalintis kalbėti. Jis smogikams pasirodė nenaudingas ir 1947 m. birželio 26 d. čekistų operacijos metu Purvėnų kaime, A. Undžienės sodyboje, smogiko „Sakalo“ (Juozo Meižio) buvo nušautas.

Juozas Keršis gimė 1918 metais. Viekšnių gyventojas, agentas „Garsukas“, veikė kaip partizanas „Pelėda“, „Pušis“. Vėliau Viekšniuose pardavinėjo akmenis iš žydų kapinių. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis.

Titas Antanavičius gimė 1921 metais Kurmaičių kaime, baigė 4 skyrius. Buvęs policininkas 1941–1944 m., užverbuotas 1946 m. vasario 16 d. kaip agentas „Plunksna“, veikė kaip partizanas „Vampyras“. Jo motinos sodyboje Kurmaičių kaime buvo įsikūrusi „Siaubo“ grupė.

Kazys Šiuipys gimė 1926 metais, baigęs 4 pradinės mokyklos skyrius, dirbo jūros prekybos uoste šaldytuvo mašinistu. Užverbuotas ir fiktyviai įdarbintas stribu Mažeikiuose. Dirbo „Siaubo“ grupės ryšininku.

Bernotas, legaliai dirbęs Mažeikių ligoninės vairuotoju, užverbuotas kaip agentas „Rakauskas“ 1949 m. gegužės 1 d. Iškilmingame posėdyje Mažeikiuose už sėkmingą „valstybinės užduoties“ įvykdymą (Sakalų štabo sunaikinimą) garbės raštais buvo apdovanoti saugumiečiai, tarp jų ir Bernotas, Bet jis apdovanojimo atsiimti neatėjo.

Partizanų ryšininkė Valė Striaupytė prisimena, jog Bernotas gyveno šalia ligoninės, pas jį gyvenusi vyskupo M. Reinio giminaitė Liucija Reinytė. Partizanai Bernotą įtarinėję. Suimtas Sakalų štabo viršininkas A. Čerkasas iš kalėjimo per Šarkienę perdavė raštelį, kad Bernotas iškviestų „Siaubo“ „partizanus“ jį išvaduoti. Bernotas supyko ir apsimetė nieko nežinąs. Išdavikas, beje, savo gyvenimą užbaigė pats – kilpoje.

„Siaubo“ grupėje dalyvavo daugiau agentų – smogikai „Vilius“, „Vėtra“, „Ženovas“. Apie juos žinių mažai.

Kada laisvės kovotojams paaiškėjo ,,Siaubo“ grupės veikla, ruoštasi su jais susidoroti.

1950 m. gegužės 19 d. „Siaubo“ grupė buvo pasiųsta į Sedos valsčių likviduoti „Bičiulio“ partizanų būrį. P. Levinas, bijodamas, kad jo nesunaikintų, kartu su broliu Jonu slapta pasitraukė iš būrio. Su savimi pasiėmė kulkosvaidį, automatą ir revolverius „Mauzer“, „Valter“. Apsiskelbė žuvusiais, patys pasislėpė Akmenės III kaime pas Jadzę Levinienę. Ten įsirengė slėptuvę. P. Levinas ragino žmoną prašyti pašalpos iš MGB, neva už   dingusį vyrą. Naktimis broliai plėšikaudavo. Iš Alkiškių kolūkio pavogė penkias avis. 1951 m. lapkričio 30 d. broliai buvo suimti. Ypatingasis pasitarimas Maskvoje jiems už piliečių ir kolūkinio turto vogimą skyrė po 10 metų lagerio. Prokuratūra jų tribunolui teisti neperdavė.

Kartu su Levinais iš būrio pasitraukė ir K. Noreikis-„Kardas“, jis irgi buvo nuteistas. Jį mažeikiškis Antanas Kazlauskas sutiko Norilsko lageryje, bet tuo laiku A. Kazlauskas apie jo buvusią veiklą dar nieko nežinojo.

Veiklos pabaiga

Vyresn. leitenantui Mezjanovui išvykus dirbti į Klaipėdos srities MGB, o broliams Levinams pabėgus ir pasislėpus, „Siaubo“ grupė iširo. Kovoti prieš partizanus buvo siunčiami pavieniai agentai-smogikai:

Smogikas „Pelėda“ 1950 m. spalio 16 d. Plinkšių miške nušovė vienintelį likusį iš „Bitės“ būrio partizaną Albertą Želvį. Po to buvo inscenizuotos kariuomenės kautynės su partizanais.

Smogikas „Pelėda“ kartu su smogiku „Varėnu“ (Glazausku) 1951 m. birželio 21 d. Sedos girioje nušovė partizanus Lisecką ir Žilinską ir ten pat juos užkasė.

Toje pačioje girioje „Varėnas“ 1951 m. rugsėjo 16 d. nušovė partizaną Adomą Akavicką-„Šoferį“, gimusį 1921 metais Anapolės kaime.

Smogikas „Pelėda“, apsimetęs partizanu, nuklydo į Salantų rajoną, ieškodamas dar gyvų partizanų, ir 1951 m. spalio 8 d. pats buvo nušautas Salantų rajono smogiko „Beržo“.

Taip užsibaigė okupantų MGB šėtoniškas „Siaubo“ projektas. Jo kelias nužymėtas Tėvynės patriotų krauju.

,,Siaubo“ pėdsakais

Prasidėjus Atgimimui, T. Antanavičius-„Plunksna“, nesigirdamas savo žygiais, dirbo Mažeikių ETG (Elektrotechnikos gamykloje). 1998 m. Policijos dienos minėjime T. Antanavičius kultūros rūmų salėje buvo pagerbtas kaip Nepriklausomos Lietuvos prieškario policininkas. Politiniai kaliniai pareiškė protestą ir paviešino jo buvusią veiklą. Prokuratūra žadėjo pasidomėti jo veikla, bet „Plunksna“ taip ir nugyveno pasmerkimo nesulaukęs.

Jis pats apie savo veiklą „Siaubo“ būryje jau 1956 m. balandžio 5 d. LTSR prokuratūrai rašė: „Turėjau ryšį su žmonėmis, kurie veikė prieš Tarybų Sąjungą, bet tai dariau pagal MGB nurodymus nuo 1945 metų iki 1952 metų. MGB viršininko Veriko bute, dalyvaujant leitenantui Mezjanovui, man buvo pasakyta, jog sudaryta grupė, kurios tikslas – nustatyti ryšį su antitarybiniais elementais, per juos – su banditais, kad juos vėliau sunaikintume. Aš buvau tos grupės vyriausiu ryšininku.“

Iš lagerio 1955 m. grįžęs P. Levinas-„Siaubas“ dirbo Akmenės gelžbetonio gamykloje. Lietuvai tapus nepriklausomai, P. Levinas, kaip buvęs politinis kalinys, gavo nuo okupacijos nukentėjusiojo kompensaciją. Gyveno Akmenėje, daugiabučiame name. 1998 m. muziejaus darbuotojas Algimantas Muturas ir politinis kalinys Albertas Ruginis apsilankė pas P. Leviną, bet jis neįsileido. Pakviesta jį aptarnaujanti slaugos darbuotoja tą kartą irgi nebuvo įleista. P. Levinas bijojo.

1999 m. A. Muturas ir A. Ruginis surado „Alkos“ štabo žuvusiuosius. Tuomet žuvusio partizano Juozo Jakumo sūnus Juozas Jakumas kreipėsi į rajono prokuratūrą. „Siaubo“ grupei buvo užvesta byla, bet nė vienas jos dalyvis neatsidūrė teisiamųjų suole.

Smogikas K. Noreikisgrįžęslagerio gyveno Liepojoje, Latvijoje. 2001 m. buvo kreiptasi į Latvijos prokuratūrą dėl K. Noreikioekstradicijos, bet latviai atsisakė jį išduoti.

K.Noreikis mirė 2010 m. rugpjūčio 20 d., nesulaukęs atpildo. Tai buvo paskutinis „Siaubo“ grupės narys.

Albertas RUGINIS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode