Tirkšlių miestelio istorija

Tirkšlių miestelis garsus nuo seno

Ir geri žmonės jame gyvena...              

Jeigu kur eisi arba važiuosi,

Apsilankyti kviečiam Tirkšliuose...

                       Elena Jankauskienė

Istoriniuose šaltiniuose randama, kad Tirkšlių kaimas minimas jau nuo XIII a., vėliau – miestelis ir dvaras, kurį nuo XVII a. vidurio apie porą šimtų metų valdė dvarininkų Važinskų giminė. Vėliau už savininkų dalyvavimą 1831 m. sukilime dvaras buvo išdalintas. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje įrašyta turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės. 1605 m. dar sykį atvykęs karališkasis revizorius E. Ilgovskis surašo inventorių, iš kurio aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro, kuriam priklausė 150 valakų žemės.

1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemė. Per didelius vargus ji pastatyta, bet miestelį palietė baisūs inkvizicijos teismai ir laužai. Išlikę dokumentai rodo, kad 1630 m. birželio 12 d. Tirkšlių miestelyje įvyko teismas ir už „raganavimą“ ant laužo sudeginta Regina Kosčiukienė. Vėliau buvo nuteistos dar dvi „raganos“ – Sugaudienė ir Saukienė. Viena – dėl vaiko ligos nenuėjusi du sekmadienius į bažnyčią, kita – „pakenkusi‘ nuomario liga susirgusiai dvarininkei. Jų mirties nuosprendį pasirašė dvarininkai ir teisėjai.

Skausmingą pėdsaką miestelio gyvenime įrėžė Šiaurės karas ir 1710 m. maras, po kurio liko tik viena smuklė ir trys lūšnos.

Vėliau miestelis po truputį pradėjo augti. Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, veikė atskiras Antano Mitkevičiaus vadovaujamas maždaug 40 sukilėlių būrys, sugebėjęs užimti Tirkšlius, bet vėliau susidūręs su gausesne ir geriau ginkluota rusų kariuomene ir mūšį pralaimėjęs. Dalis sukilėlių pasitraukė į miškus ir bandė tęsti kovą, tačiau nesėkmingai. Po sukilimo žymesni jo dalyviai ištremti į Sibirą arba nužudyti.

XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Čia vykdavo dideli turgūs ir prekymečiai. 1901 m. tirkšliškis G. Miežis įsteigė pirmąją lietuvišką krautuvę su lietuviška iškaba „Krautuvė S. Miežio. Broliai, pirkite“. Prieš I pasaulinį karą buvo susidariusi lietuvių vaidintojų trupė, ruošusi vakarus. Spaudos draudimo metais Tirkšlius pasiekdavo draudžiamoji spauda, kurią atgabendavo knygnešiai. 1914 m. gegužės 4 d. tirkšliškiams J. Vaičkaus skrajojamasis teatras parodė du kūrinius: K. Alytos trijų veiksmų vaizdelį „Ant bedugnės krašto“ ir Vaižganto 2-jų veiksmų komediją „Nepadėjus nėr ko kąsti“.

Tirkšliuose veikė valsčiaus savivaldybė, girininkija, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktas, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, malūnas, kooperatyvas, elektrinė, smulkaus kredito draugija, valstybės bibliotekos šaulių skaitykla, kelios krautuvės ir amatininkų įmonės. Sovietmečiu miestelis buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė,

Svečių akį traukia miestelio centre esantis Penkių širdžių koplytstulpis. Anksčiau čia buvo turgaus aikštė, kuri ne matė tik prekeivius, bet ir girdėjo aimanas plakamų baudžiauninkų, deginamų „raganų“ klyksmus, prakeiksmus. Vėliau pastatytas koplytstulpis apipintas įvairiausių padavimų. Viename jų teigiama, kad koplytstulpį pastačiusi Važinskienė savo sūnaus, kurį pakorė švedai, atminimui 1667 m. Kitame padavime menama, kad Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis ištikimajam švedų nukankintam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su penkiomis raudonomis širdimis. Dar kiti pasakoja apie dvarininkę Važinskienę, kuri norėdama nunuodyti savo priešą – atsiskyrėlį vienuolį Tadeušą Drazdauskį – per klaidą nunuodijo savo sūnų. Jis mirė toje vietoje, kur vėliau buvo pastatytas koplytstulpis. Kitais duomenimis, koplytstulpis pastatytas 1867 m. atminti penkis žuvusius 1863 m. sukilėlius.

Prie miestelio prisiglaudęs visų pamėgtas, žiemą vasarą gausiai lankomas Tirkšlių pušynas. Jame įrengtos pavėsinės, treniruokliai, vasaros estrada. Čia vyksta miestelio šventės. Pušyno glūdumoje yra paskutinio Žemaitijos atsiskyrėlio (pustelninko) Tadeušo Drazdausko, kurį čia atsiuntė pats vyskupas Giedraitis, kryžius. Vienoje pusėje akmeninio pagrindo užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835“, kitoje – „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.“ Jis buvo atsiųstas, kad savo pavyzdžiu patrauktų daugiau žmonių į tikėjimą. Eidavo dažnai melstis į bažnyčią, gyveno labai asketiškai, o išvaizda buvo bauginanti – vaikščiojo juodu ilgu apsiaustu, kurio priešakyje išsiūtas baltas kryžius, nugaroje – kaukolės ženklas, nekirpo nagų, neskuto barzdos. Iš įnamių telaikęs juodą katiną, ant peties tupėdavo tai pelėda, tai varna, voverė. Baudžiauninkai laikė paslaptingu žyniu, tad kreipdavosi pagalbos. Prieš karą pušyne būta žydų prekyvietės, paviljonas pramogoms. Ne veltui Tirkšliai buvo vadinami „žydų Palanga“.

Fantaziją kaitina ir padavimas apie paslėptus lobius. XIX a. pirmoje pusėje Tirkšlių valsčiaus archyve surastas prancūziškai rašytas dokumentas, kuriame vieno prancūzų dalinio iždininkas mirdamas rašė, kad jis, neturėdamas ryšio su besitraukiančiais iš Rusijos prancūzais, turėjęs Tirkšlių pušyne pakasti po viena pušimi to dalinio iždą. Kad tautiečiai ateityje iždą galėtų surasti, į pušį įkaldinęs ratų „šerdešninką“. Pasklidus šiai žiniai prasidėjo karštligiškas iždo ieškojimas, tačiau niekam nieko neradus, žmonės šį įvykį pamiršo, bet kartą, parsivežus nukirstas egles ir jas pjaunant, iš vienos iškrito geležtis. Taip ir liko lobiai nuostabiame Tirkšlių pušyne.

Miestelio centre stovi 1939 m. pastatyta ir šiemet 80 metų jubiliejų švenčianti raudonų plytų Kristaus Karaliaus bažnyčia. 1936 m. liepos 2 d. medinei bažnyčiai su varpine ir Važinskių dovanotais dešimties balsų vargonais, varpais sudegus, kunigas Antanas Kiela, vėliau ištremtas į Sibirą, rūpinosi naujos bažnyčios projektu ir statyba. Suprojektavo architektas Vaclovas Michnevičius. 1938 m. Kaune nupirktas didelis kiekis stiklo, 1939 m. Rygoje – čerpės, atgabenta Kristaus Karaliaus medinė skulptūra, sverianti 105 kg ir pagaminta Balzano mieste (Italija). 1939 m. rugsėjo 10 d. įsigyta prekių, reikalingų bažnyčios šventinimo iškilmėms. Bažnyčia pastatyta per dvejus metus. Jos bokšte pritvirtintas 1297 kg sveriantis varpas, nulietas 1939 m. Liepojos metalo apdirbimo fabrike. Ant jo liemens yra užrašas: „AUKA TIRKŠLIŲ R. K. BAŽNYČIAI // VLADISLOVO IR MARIJONOS JAUGŲ“.

Tirkšliuose 1905 m. lapkričio 5 d. gimė vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas Konradas Kaveckas. Bažnyčios šventoriuje šiam iškiliam kraštiečiui 100-ųjų gimimo metinių proga pastatytas memorialinis akmuo. Minint 110-ąsias jo gimimo metines, Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje surengtas VI sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“.

Apskritai, Tirkšlių žemė Lietuvai davė daug žymių žmonių, tai ir broliai kompozitorius Vytautas ir dailininkas Boleslovas Klovos, ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose Anicetas Simutis, čia mokėsi kalbininkas A. Girdenis, vienas iškiliausių Lietuvos partizanų vadų Juozas Vitkus-Kazimieraitis, miestelio kapinėse palaidota viena pirmųjų lietuvių operos solisčių Morta Vaičkienė, to meto perspektyvus tragiškai žuvęs lenktynininkas Rimantas Kesminas, knygnešys, dievdirbys, bažnyčių dekoratorius, muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas Stanislovas Reivytis.

Išlikusi ir medinė žydų sinagoga. Paveldosaugininkų manymu, tai ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų. Ji medinė, nedidelė, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu, atgręžta rytų–vakarų kryptimi. Apie tai, kada tiksliai Tirkšliuose pastatyta sinagoga, nėra žinoma. Aišku tik tiek, jog XIX a. pradžioje ji jau stovėjo.

Dar vienas lankytinas Tirkšlių miestelio objektas – tai Mažeikių rajono savivaldybės ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos pastangomis atnaujinta medinė Tirkšlių kapinių koplyčia. Joje galima išvysti Žemaitijos regionui būdingas medinės architektūros detales. Čia netrukus bus įrengta ir senų metalinių kryžių ekspozicija.

Tirkšlių J. Vitkaus-Kazimieraičio mokyklos teritorijoje rymo puikus tautodailininko A. Viskanto padarytas Nepriklausomybės stogastulpis, kuris liepos 6 d. bus pašventintas. Jo istorija labai audringa, kelianti įvairių diskusijų. 1928 m., Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės dešimtmetį, mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugojusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989 m. vasario 16 d. buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių. Deja, V. Liauba vietinių apkaltintas, kad tai jisai tada nuvertęs senąjį ir dabar atgailaudamas pats ir pastatė naująjį kryžių. Aktyvios miestelio bendruomenės narės I. Reivytienės ir Tirkšlių kultūros centro direktoriaus L. Žalimo dėka ir rūpesčiu dabartinis stogastulpis padarytas pagal originalius archyve rastus brėžinius.

Miestelio kasdienybė. Tirkšliai – seniūnijos centras, nutolęs nuo Mažeikių 6 km į pietus, prie Mažeikių–Plungės kelio. Miestelis radialinio plano. Keliai veda į Geidžius, Pievėnus, Sedą, Žemalę, Telšius. Seniūnijos duomenimis, miestelyje iki 2019 m. sausio 1 d. gyveno 1575 gyventojai (820 moterų ir 755 vyrų). Per Tirkšlius teka upelis Stulpas (Viešetės dešinysis intakas). Miestelyje veikia pagrindinė mokykla, pavadinta partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu, sveikatos priežiūros centras, biblioteka, bažnyčia.                                                                         Seniūnija prižiūri, kad miestelis vis gražėtų, tvarkomos erdvės. Pušynas prižiūrimas, kad lankytojams būtų malonu čia būti.                                                                                                        

Vaikus ugdo J. Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, darželis „Giliukas“.                                                                                                                          Tirkšlių kultūros centras, vadovaujamas L. Žalimo, organizuoja veiklas miestelio žmonėms. Veikia keli kolektyvai: vaikų vokalinis ansamblis „Lašeliai“, taip pat suaugusiųjų ansamblis „Melodija“, jau visoje respublikoje pagarsėjusi liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“.                                                                      Šiemet per Petrines, birželio 28–29 d., organizuojama Tirkšlių miestelio paminėjimo 450 metų jubiliejaus šventė. Tuo pačiu metu bažnyčia švenčia 80 metų sukaktį.

Ūkininkai savo derlių rodo Rudens kermošiuje. Kartu su seniūnija ir bendruomene ruošiamos „Sušildykime sielas“, Padėkos ir Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės, mugės, tradiciškai rengiami Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios paminėjimai, giedama „Tautiška giesmė“ liepos 6 d. Šiemet šią dieną organizuojama ir Nepriklausomybės stogastulpio atidengimo šventė.                                                                                      Miestelio bendruomenė, vadovaujama I. Šušinskienės, prisijungia prie įvairiausių projektų, veiklų, renginių.

Apsilankius Tirkšliuose, pamačius lankytinas vietas, pakvėpavus grynu pušyno oru, užkąsti, pasidalinti dienos įspūdžiais galima miestelio pakrašty,pušų pavėsyje, jaukiuose „Pušyno namuose“.

Kelionė baigta. Daug kas nepaminėta, daug žmonių neišvardinta, daug istorijų nepapasakota, tačiau viskam savas laikas.

Daiva JUŠKAITĖ