„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Jonava

 

     Šį kartą kviesime apsilankyti Jonavoje, Survilų sodyboje įrengtame Basakojų take, Barborlaukio dvare.

Basakojų takas

Survilų sodyba įkurta vienkiemyje, netoli Šveicarijos gyvenvietės, Jonavos rajone, vos 28 km nuo Kauno. Tai – puiki vieta ramiam ar aktyviam poilsiui, įmonių renginiams, šeimos šventėms. Sodyboje įrengtas  basakojų takas, kurį sudaro daugiau nei 10 skirtingų dangų. Šis takas leidžia patirti visą netikėtų pojūčių gamą ir priverčia nusišypsoti ar suspigti iš netikėtumo kiekvieną nutolusį nuo gamtos šiuolaikinį žmogų. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padeda pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį, pažadina iš snaudulio. Pasivaikščiojimo metu atpalaiduojamos pavargusios pėdos, pagerinama kraujo ir limfos cirkuliacija, sustiprinamas sąnarių paslankumas galūnėse, pėdų oda tampa švelni, užplūsta lengvumo pojūtis. Basakojų takas sumažina stresą.

 

 

Barborlaukio dvaras

Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas, minimas nuo XIX a. pr. Istoriniuose šaltiniuose dvaras vadinamas įvairiai: Barbarypolis, Baripolis, Barboriškės. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų – 1830 m. parapijos inventoriuje – minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės – vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.

1838 m. dvarą perpirko bajoras Donatas Kolba, kuriam mirus dvaras atiteko jo dukrai Rožei Kolbaitei ir Kolbų giminei priklausė iki pat 1914 m. Tuo metu dvarvietėje stovėjo trys pastatai, veikė Varpės upelį tvenkiantis vandens malūnas su gyvenamuoju pastatu ir svirnu. Po Pirmojo pasaulinio karo keletą kartų šeimininkus pakeitęs dvaras galiausiai atiteko paskutiniams savo šeimininkams – Nasvyčiams.

1931 m. dvarą įsigijo žinomas visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas, vienas farmacijos Lietuvoje pradininkų Steponas Nasvytis. Nasvyčių šeima čia gyveno iki pat dvaro nacionalizavimo 1944 m. Stepono Nasvyčio dukrai pianistei Birutei Nasvytytei ištekėjus už prezidento Antano Smetonos sūnaus Juliaus, dvare nuolat lankydavosi prezidentas Antanas Smetona, kiti žymūs to meto politikai ir visuomenės veikėjai. Pasakojama, kad Prezidentą į Barborlaukio dvarą atlydėdavo 3–4 automobilių palyda. Dvare Prezidentas tradiciškai švęsdavo savo vardines, ilsėdavosi su šeima.

1952 m. rugsėjo 1 d. Barborlaukio dvare pradėjo veikti pradinė mokykla. Klasės buvo įkurtos pirmajame aukšte, antrajame aukšte įrengti butai mokytojams. 1953 m. mokykla reorganizuota į septynmetę ir pagal vietovę pavadinta Dumsių septynmete mokykla.

Medinio dvaro gyvenamojo pastato eksterjeras būdingas XIX a. pradžios mediniams dvareliams: vieno aukšto kompaktinio stačiakampio plano pastatas su pastoge ir mūriniu arkiniu rūsiu pietinėje dalyje. Dvaro pamatai iš lauko akmenų-molio plytų mūro, sienos – medinių rąstų, kampuose sujungtos į kertes, apkaltos horizontaliomis juostlentėmis. Pagrindinio fasado medinis atviras prieangio tipo portikas sudarytas iš medinių profiliuotų stulpų, remiančių trikampį frontoną su dvišlaičiu stogeliu, dekoruotas kiaurapjūviu. Vidaus planinė struktūra pakeista, pritaikant namą mokyklos reikmėms. Dvaras ilgą laiką buvo apleistas, šiuo metu privatizuotas, jo teritorijoje vyksta kultūriniai renginiai. Barborlaukio dvaro parke auga išlikę 25 rūšių medžiai.

Informacija ir nuotraukos www.pamatyklietuvoje.lt bei Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro

Parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Nuotraukos iš www.makaliauslietuva.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode