Reklama 2
Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas…“ Tauragė

Šį mėnesį keliaujame į Tauragę. Čia verta pamatyti ir sužinoti apie Jūros upės atodangą, regyklą, Gaurės ąžuolą, mitologinį akmenį Milžiną, Lomių dvarvietę su parku, Gaurės varpinę.

 

Jūros upės parkas

Netoli nuo miesto centro, Jūros upės krantine, tęsiasi nedidelis 6 ha parkas. Jis prasideda nuo Molupio upelio, o baigiasi ties Vymerio kalnu. Dalis parko medžių pasodinta XVII amžiaus pabaigoje, o kita dalis – prieš ketvirtį amžiaus. Čia auga liepos, tuopos, ąžuolai, pušys. Pasodinta ir atvežtinių medžių: dygiųjų eglių, svyruoklinių gluosnių, europinių ir sibirinių maumedžių. 1988 m. parkas paskelbtas valstybiniu vietinės reikšmės gamtos paminklu.

2011 m. po parko rekonstrukcijos tarp tilto per Jūros upę ir užtvankos bei restorano „Banga“ įrengtas skulptūrinis fontanas „Gyvybės medis“ ir pastatyta dvylika originalių suoliukų iš ąžuolo, granito ir metalo. Suoliukai dekoruoti senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais (Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės). Šiame parke galima susipažinti su senovės lietuvių Zodiako ženklais ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką mums per juos gali pasakyti mūsų protėviai. Originalūs senovės lietuvių Zodiako ženklai buvo aptikti ant Gardino bažnyčios rūsyje surasto senovinio apeiginio XVI a. laikų kaušo.

Fontano skulptūra bei dekoratyviniai suoliukai – paskutiniai Tauragės kraštą savo darbais papuošusio skulptoriaus Stepono Juškos (1953–2015) kūriniai. Šiuos savo darbus tautodailininkas skyrė ne tik miestiečiams bei svečiams, bet ir žymaus iš Tauragės kilusio metalo skulptoriaus Edmundo Frėjaus atminimui.

Parke dunkso įspūdingo dydžio akmuo, skirtas Tauragės 500 metų jubiliejui. Tai 4,4 m aukščio, maždaug 100 t svorio milžinas, pelnytai vadinamas Tauragės puntuku. 2007 m., pažymėdami išskirtinę miesto sukaktį, jį iš Pagramančio miško atgabeno ir miestui padovanojo Tauragės „Rotary“ klubo nariai.

Šiame parke įrengtoje poilsio zonoje patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Paminklas Tauragės konvencijai

1812 m. gruodžio 30 d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne, buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H. Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

Pietiniame Tauragės apskrities pakraštyje, apie 15 km į pietryčius nuo Tauragės miesto, yra laukinis, civilizacijos beveik nepaliestas gamtos pasaulis. Viešvilės rezervatas įkurtas siekiant išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą augaliją bei gyvūniją. Lankytis rezervate be leidimo ar be lydinčio rezervato direkcijos darbuotojo draudžiama.

Lomių dvaras

Dvaras Treinojoje (Tauragės rajonas, Mažonų seniūnija), greta Lomių. Architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinti Lomių dvaro sodyba į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta 2003 m. gruodžio 31 d. Sodybos kompleksui priklauso svirnas (XIX a. pab.–XX a. pr.), namas (XX a. pr.) ir parko fragmentai.

Parkas

Lomių parką XIX a. įkūrė dvarininkai Šulcai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą E. Šulcui priklausė apie 300 ha žemės, malūnas, plytinė, daug kitų pastatų. Per karą dvarą valdė Fetingis.

Parkas mišrus, ant kalvelės. Jos papėdėje teka Šunijos upelis. Iš parko pusės atsiveria puikūs vaizdai į gretimas apylinkes, esančias kitame upelio krante. Parke vyrauja vietiniai medžiai: paprastasis ąžuolas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis šermukšnis, drebulė, paprastoji ieva. Iš pačių pirmųjų pasodintų medžių išliko europinių maumedžių (aukštis – 25–30 m, skersmuo – 70–92 cm), paprastieji kaštonai (čia jų atskiras medynėlis), didžialapės liepos.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Pagal krastogidas.lt, lt.wikipedia.org

Nuotraukos iš wikipedia.org

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode