Finansų ministerija ragina daugiau dėmesio skirti investicijų kokybei, o ne greičiui

Naujausiais duomenimis, iki 2017 m. gruodžio 31 d. panaudota 1,46 mlrd. eurų iš 2014-2020 m. laikotarpiu numatyto finansavimo ES fondų lėšomis. Tai reiškia, kad per pirmus ketverius dabartinio finansinio laikotarpio metus investuota 19 proc. numatytų lėšų.

„Lyginant su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, ES investicijos šiuo periodu panaudojamos lėčiau, nes kur kas daugiau dėmesio skiriama investicijų kokybei ir efektyvumui. Svarbu, kad tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus institucijų teikiami projektai būtų ne lėšų įsisavinimo, o efektyvaus investavimo pavyzdžiai – europinių investicijų srautas ateityje natūraliai mažės, ir mes turime tam ruoštis iš anksto“, – perspėjo Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

Pasak jo, ES lėšų investavimo tempus kiek sulėtino esminių reformų inicijavimas sveikatos apsaugos, švietimo, vidaus reikalų sistemose, IT infrastruktūros konsolidavimo srityje.

„Siekiant didesnio ES investicijų poveikio ir efektyvumo, pirmiausia reikėjo pasirengti minėtoms reformoms, tad investavimo sparta šiuose sektoriuose buvo mažesnė nei laukta. Be to, ES lėšų panaudojimo tempus sulėtino ir gerokai aukštesni reikalavimai infrastruktūros projektams. Remiantis jais, privaloma pagrįsti efektyviausią projektų įgyvendinimo alternatyvą, o tai lemia ilgesnius projektų parengimo terminus. Tvarūs tęstiniai projektai daug naudingesni nei greitai pastatyta, bet mažai kam reikalinga infrastruktūra“, – sakė R. Dilba.

Nepaisant sugriežtintų reikalavimų teikiamiems projektams, Lietuvai jau pavyko pasiekti kai kurių 2014-2020 m. ES investicijų periodo rezultatų, turėsiančių ilgalaikį poveikį šalies konkurencingumui.

Pagal jau pasirašytas finansavimo sutartis, projektų vykdytojai įsipareigojo pritraukti 40,1 mln. eurų privačių investicijų inovacijoms, sukurti daugiau nei 100 darbo vietų tyrėjams, kuriantiems komercinį pritaikymą turinčius mokslinius išradimus. Investuota į 373 naujas įmones, subsidijos suteiktos 2500 smulkių ir vidutinių įmonių, pritraukta 34 mln. eurų privačių investicijų verslo projektams.

„Matome, kad vieni projektų teikėjai lengviau prisitaikė prie sugriežtintų reikalavimų, kiti – dar tik mokosi. Tačiau lengvų kelių nebus, o įveikti iššūkius galima aktyviai domintis naujovėmis bei dalinantis patirtimi. Todėl skatiname projektų vykdytojų bendradarbiavimą tiek neformaliose platformose, tiek ir vasario 5 d. vyksiančioje „Kontaktų mugėje“, kurioje jie gali pasisemti patirties“, – teigė Finansų ministerijos ES investicijų departamento vadovas R. Dilba.

Finansų ministerijos atstovų manymu, pakelta kokybės reikalavimų kartelė finansuojamiems projektams nekelia grėsmės, kad Lietuva nespės investuoti ES fondų lėšų iki finansinio periodo pabaigos.

„Dabartinio finansavimo laikotarpio ES lėšos gali būti investuojamos iki 2023 m. pabaigos, ir šiuo metu nėra jokios rizikos, kad iki minėto termino nespėsime efektyviai panaudoti numatytų investicijų. Tai rodo kad ir tas faktas, jog iki šių metų pradžios Lietuvoje investuota 53 proc. daugiau lėšų, nei jų planuota panaudoti pagal ES reglamentus, numatančius atitinkamą lėšų investavimo tempą“, – sakė R. Dilba.

Rita Rauluševičiūtė

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode