„Trikojų“ tolerancija nustatoma pagal eismo sąlygas, sako Kauno pareigūnai

„Su tolerancija – dalykas subtilus. Kai mes dirbame tamsiu paros metu, lyjant, esant blogoms oro sąlygoms, toleranciją mažiname iki minimumo. Kada eismo sąlygos pakankamai geros, tolerancija gali siekti ir iki 10 kilometrų“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.

Per savaitę užfiksuota jau beveik tūkstantis pažeidėjų, dauguma jų greitį viršijo 20-30 kilometrų per valandą, 11 vairuotojų greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h. Rekordininkas – 118 km/h A. Juozapavičiaus prospekte Kaune skriejęs vairuotojas.

„Įvertinus tai, kad tai buvo užfiksuota A. Juozapavičiaus prospekte, kur turime intensyvų eismą, daug pėsčiųjų perėjų ir tai buvo 21 valandą, tamsus paros metas ir dar lijundra, tai rodo, kad ne visi mūsų eismo dalyviai sąmoningi, supratingi, saugo save ir kitus“, – sakė R. Kemzūra.

Vairuotojai tapo drausmingesni

Vis dėlto pareigūnai pastebi, kad dauguma Kauno vairuotojų tapo drausmingesni ir važiuoja lėčiau.

„Savaitę laiko naudojame Kauno mieste ir, ko gero ir jūs, ir mes jaučiame, kad mieste greitis sumažėjęs. Jeigu anksčiau būdavo viršijama maždaug 20-30 kilometrų per valandą greitis srauto, šiandien pastebime, kad jis važiuoja ženkliai lėčiau“, – sakė R. Kemzūra.

„Tai rodo, kad vairuotojai mūsų yra sąmoningi, supratingi ir nenori gauti baudų“, – pridūrė jis.

Pareigūnai stebi įvairius mėginimus žymėti greičio matuoklius, dalytis apie juos informacija socialiniuose tinkluose ir teigia, kad tai turi prevencinį poveikį.

„Iš kitos pusės, tai parodo, kad tai buvo sritis, kuri buvo pakankamai apleista ir vairuotojai turėjo galimybę piktnaudžiauti ir šiandien dienai, kai piktnaudžiavimas nyksta, yra nepasitenkinimas“, – kalbėjo kelių patrulių vadas.

Vis dėlto pareigūnai įspėja nemėginti kenkti ir trukdyti pareigūnų darbui: bandymai užstoti ar automobiliu užstatyti prietaiso matomumo zoną bei vengimas pasitraukti pareigūnui paprašius gali užtraukti 60–600 eurų baudą.

Tiesa, dėl trukdymo su „trikojais“ dirbantiems pareigūnams baudų kol kas niekam nebuvo skirta, tačiau tokių atvejų yra pasitaikę anksčiau.

R. Kemzūra taip pat pabrėžė, kad ženklais žymimi tik stacionarūs matuokliai. Tuo tarpu greitį matuojantys pareigūnai niekuomet tokių ženklų nestatydavo, kai greitį matuodavo mobiliomis priemonėmis.

Nauja technologija

Mobilieji greičio matuokliai susideda iš greitį matuojančio lazerio, greičio matavimo prietaiso bei blykstės ir maitinimo šaltinio, kuris gali užtikrinti apie 24 valandų veikimo laiką.

„Tai yra ko gero naujausia technologija, kuri leidžia dirbti plačiai, visuose keliuose, netgi nustatyti, kada vyksta eismas šešiose eismo juostose. Šis prietaisas geba fiksuoti greičio viršijimo atvejus visose eismo juostose, galime nustatyti greičio limitus sunkiasvoriui, lengvajam transportui“, – sakė R. Kemzūra.

Sistema pati išskiria greitį pažeidusį automobilį ir apveda jo numerį raudonai, todėl pažeidimas užfiksuojamas net ir tada, jei užfiksuojami keli automobiliai. Prietaisas turi vietos nustatymo funkciją ir daro aiškias nuotraukas, gali įamžinti transporto priemones tiek iš priekio, tiek iš galo.

Transporto priemonių greitį jis fiksuoja 300 metrų atstumu, apie 50 metrų atstumu jis padaro automobilio nuotrauką.

„Nuotrauka eina į serverį, kur programa formuoja protokolą administracinį transporto priemonės savininkui“, – sakė R. Kemzūra.

Nuo šio prietaiso, policijos žiniomis, kol kas nepadeda apsisaugoti ir vadinamieji „antiradarai“.

„Įrodomoji medžiaga yra nepriekaištinga, mano supratimu, nelieka jokių abejonių“, – pabrėžė Kelių policijos patrulių vadas.

Šie prietaisai pasitelkiami pačiose intensyviausiose ir avaringiausiose eismo vietose, ypač ten, kur daugiausiai eismo įvykių nutinka dėl greičio viršijimo atvejų.

Kol kas pareigūnams apie valandą užtrunka prietaisą surinkti ir nustatyti greičio fiksavimui konkrečioje vietoje. Ateityje planuojama jo buvimo vietą pakeisti bent kelis kartus per parą.

Eismo įvykių pernai buvo daugiau nei prieš metus

Pasak Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos viršininko Vyginto Lukošiaus, pernai eismo įvykių Kauno apskrityje padaugėjo 20 procentų, sužeistų žmonių – 27 procentais, žuvo dviem eismo dalyviais daugiau.

„Paskutiniu pagrindinės eismo įvykių kilimo priežastys yra leistino ir saugaus greičio nesilaikymas – tai sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių priežasčių. Kita priežastis – apie 24 procentai, kuomet nepraleidžiamas pagrindiniu keliu važiuojantis eismo dalyvis ir kairio posūkio pažeidimai“, – sakė V. Lukošius.

Trečia pagal dažnumą eismo įvykių rūšis – nelaimės su pėsčiaisiais: arba dėl jų pačių, arba dėl vairuotojų neatidumo.

Per dešimtmetį pastebimas eismo įvykių bei žūčių keliuose mažėjimas: 2014 metais žuvusiųjų buvo 50 eismo dalyvių – daugiausiai per dešimtmetį. Pernai žuvusiųjų Kauno apskrityje buvo 27. 

Eismo situacija, pasak V. Lukošiaus, gerėja tiek dėl inžinerinių eismo saugumo sprendimų, tiek dėl aktyvių policijos priemonių.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Kaunas, sausio 14 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode