Konservatoriai ir liberalai už S.Skvernelio kandidatūrą nebalsuos

Jis teigė, kad kandidato į Vyriausybės vadovus išdėstyti veiklos prioritetai yra teisingi, tačiau neaišku, kad bus jie bus įgyvendinami.

„Mes neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami. Iš būsimojo premjero mes tikimės daugiau“, – sakė G.Landsbergis.

Jis nuogąstavo, kad S.Skvenerlio Vyriausybė nepasektų socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto pavyzdžiu, kai esą turėta daug gerų idėjų, deklaruota daug puikių tikslų, bet darbų atlikta labai mažai.

Seimo liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat pagyrė S.Skvernelį, kad moka gerai įvardyti problemas, sudaro gerą įspūdį, tačiau jis irgi pasigedo jų sprendimo būdų.

Liberalas nuogąstavo, kad ši Vyriausybė gali tapti technokratine, nes tik vykdys parlamento nurodymus, o pati nesiims politinės lyderystės.

E.Gentvilas taip pat pareiškė, kad liberalai nepalaikys S.Skvernelio kandidatūros, kol neišgirs jo pažado nedidinti mokesčių.

„Liberalai negalės balsuoti už kandidatą į premjerus, jeigu bus planuojama didinti mokesčius. Vienareikšmio atsakymo neišgirdome. Norime, kad S.Skvernelis garantuotų, kad nedidės mokesčiai“, – sakė E.Gentvilas.

Paramą „valstiečių“ kandidatui į premjerus pažadėjo koalicijos partneriai socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija žada balsuoti laisvai.

„Radome daug bendrų sąlyčio taškų, kandidatas kalbėjo apie Vyriausybės programos metmenis, iš kurių mes susidarėme tokį vaizdą, kad tai geriausia alternatyva buvusios Vyriausybės veiksmams, supratome, kad visų pirma bus siekiama atsigręžti į žmogų, šeimos politika taps pirmuoju prioritetu“, – kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Tvarkiečių“ vadovas Seime Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija teigiamai įvertino „valstiečių“ Vyriausybės siekį atsigręžti į regionus, pažadą deleguoti profesionalus į pareigas.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad nenoras paremti S.Skvernelio kandidatūrą rodo teigiamų pokyčių baimę, destruktyvų nusiteikimą.

„Už būsimo premjero nugaros nėra partijų, kurios nori pasirūpinti savo bendrapartiečių gerove, nėra interesų grupių, kurios gali tikėtis tiesioginės ar netiesioginės naudos“, – sakė jis.

R.Karbauskis tvirtino, kad būsimai Vyriausybei nebus primetami viceministrai pagal partijų kvotas, iš pavaldžių institucijų bus reikalaujama efektyvios veiklos, bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičių.

„Joks partinis bilietas neapsaugos nė vieno valstybės tarnautojo, negebančio tinkamai atlikti savo pareigų“, – akcentavo R.Karbauskis.

Liberalas Kęstutis Glaveckas diskusijoje dėl S.Skvernelio kandidatūros kėlė klausimą, kokiomis lėšomis bus finansuojami „valstiečių“ siūlymai.

„Šiandieniniai politiniai pažadai yra ne kas kita kaip rytdienos mokesčiai. Nes tam, kad būtų įgyvendintas ministerijų perkėlimas, padidintos pensijos, iš esmės paprasčiausias kelias yra koreguoti mokesčius, o ekonomikai tai finale nėra naudinga. Noriu palinkėti, kad tas kelias, kuriuo eisite vykdant pažadus, nebus susijęs su mokesčių didinimu, kad tas pagrindinis kelias būtų efektyvumo siekimas ir žmogiško potencialo išnaudojimas“, – sakė K.Glaveckas.

Konservatorius Dainius Kreivys savo pasisakyme didžiausia šalies problema įvardijo emigraciją, bet sakė „valstiečių“ programoje pasigendantis priemonių ją spręsti. Pasak D.Kreivio, tik investuotojų pritraukimas regionuose, verslo skatinimas leis kurti gerai apmokamas darbo vietas, kurios yra pagrindinė sąlyga, kad žmonės neišvyktų iš Lietuvos.

„Lietuva šiandien serga ir kiekvieną dieną Lietuvos šalį palieka beveik 60 jos piliečių. Pagrindinė priežastis – nepritekliai, darbo vietų stoka. (...) Gerai apmokamų darbo vietų steigimas regionuose įmanomas tik pritraukiant užsienio investuotojus, skatinant mūsų verslą investuoti į technologijas, kurios didintų darbo našumą, tačiau kandidatas į premjerus apie tai kalba labai vangiai, o apie investicijų skatinimą programoje randame tik vieną sakinį“, – kalbėjo D.Kreivys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė Virginija Vingrienė savo pasisakyme pažymėjo, kad apie permainas Seime kalbama visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau kalbos tik nugula stenogramose, o kiekvieni rinkimai parodo, kad žmonės ieško naujų atstovų, kurie atsigręžtų į žmogų.

„Nuostabu buvo išgirsti, kad ponas Saulius pabrėžė būtinumą sukurti demografinę programą, kylantis iš pojūčio, kad Lietuvai reikia rūpintis savo ateitimi, priimant pragmatinius sprendimus, nuo darnių, naudingų sąlygų šeimai iki švietimo ir mokslo“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovė.

Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu. Parlamentarai balsuoja atvirai, kandidatūrai pritarti užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos.

Ministras pirmininkas tuomet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Buvęs policijos vadovas ir vidaus reikalų ministras S.Skvernelis buvo pirmasis Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše.

„Valstiečių“ frakcijai Seime priklauso 59 politikai. Jie valdančiąją koaliciją sudarė su socialdemokratais, turinčiais 19 atstovų frakciją.

Vilnius, lapkričio 22 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode