Tyrimas atskleidė, kada gimsta daugiausia ilgaamžių ir kokiais būdo bruožais jie pasižymi

 

Išgyventi iki 100 metų pavyksta retam. Daug žmonių, deja, miršta net nesulaukę aštuoniasdešimtmečio. O ar kada susimąstėte, kad ilgaamžiškumas gali būti nulemtas ir jūsų gimimo laiko bei būdo bruožų?

Pasirodo, laikas, kada žmogus išvysta pasaulį, smarkiai veikia jo sveikatą ir ilgaamžiškumo tikimybę. Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai Leonidas ir Natalija Gavrilovai ištyrė daugiau kaip 1 500 per šimto metų sulaukusių amerikiečių gimimo ir mirties duomenis.

Tada palygino šią informaciją su šimtamečių brolių ir seserų, turėjusių tokius pat genetinius duomenis ir augusių toje pačioje aplinkoje, taip pat su jų sutuoktinių, kurie vėlesniuoju periodu gyveno toje pačioje aplinkoje, duomenimis. Tai buvo padaryta, siekiant ištirti, kiek aplinka veikia šimtamečius.

Vėliau mokslininkai atkreipė dėmesį į šimtamečių gimimo mėnesį ir pastebėjo, kad daugiau jų buvo gimę rudenį, nei pavasarį. Kalbant apie atskirus mėnesius, paaiškėjo, kad dauguma ilgaamžių buvo gimę lapkritį. Tai tarsi patvirtina ir iki pernai balandžio ilgiausiai gyvenusia moterimi buvusi italė Emmma Morano, kuri mirė sulaukusi 117 metų ir 137 dienų. Ši italė gimė 1899 metų lapkričio 29 dieną.

Tiesa, moteris, kuri buvo ilgiausiai iki šiol oficialiai žinoma ilgaamžė, buvo prancūzė Jeanne Calment, kuri gimė 1875 metų vasario 21 dieną. Ji mirė 1997 metų rugpjūčio 4-ąją, sulaukusi garbingo 122 metų ir 164 dienų amžiaus.

Patiems mokslininkams atrodo natūralu, kad dauguma šimtamečių gimsta rudenį. Esą tų, kurie gimsta rudenį, aktyvus smegenų formavimasis vyksta vasarą, kai yra daugiausia šviežių vaisių ir daržovių. Turbūt nė nereikia aiškinti, kaip svarbu augančiam organizmui gauti kuo daugiau vitaminų ir mikroelementų, kurie ir ateityje nulemia stipresnę sveikatą.

„Pastebėjome, kad apskritai žmonės, gimę rudenį, kur kas rečiau serga chroniškomis ligomis, nei kiti“, – sakė mokslininkai.

Kitų tyrimų metu sužinota, kad tai, kaip ilgai ilgaamžiai išsaugos šviesų protą, priklauso, nuo tam tikrų gyvenimo aplinkybių, o taip pat ir nuo žmonių pasaulėžiūros. Anot mokslininkų, dauguma šviesų protą ilgai išsaugojusių ilgaamžių iš kitų išsiskiria gerokai didesniu pozityvumu.

Stebėjimų duomenys parodė ir tai, kad ilgaamžiai yra labiau linkę rūpintis savo artimaisiais ir būti aktyvus socialiai – daugiau dirbti, dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode