Apie gyvūnus kosmose: nuo maistinių muselių iki šunų

 

Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Kai kurie gyvūnai buvo siunčiami kaip eksperimentų dalis, kitus siuntė NASA ar tiesiog atskiros šalys. Siunčiant gyvūnus į kosmosą, buvo stengtasi daugiau sužinoti apie organizmų būseną kosmoso sąlygomis.

Norėdami sužinoti kuo daugiau, apie organizmų būseną nesvarumo sąlygomis, įvairios šalys siuntė kuo įvairesnių rūšių gyvūnų. Šaltiniuose paminėtos šios šalys ir jų į kosmosą išsiųsti gyvūnai:

  • JAV: vaisinės muselės, beždžionės, pelės, vapsvos, varlės, žuvys, vorai svirpliai, sraigės, jūros ežiai, krevetės, medūzos, šilkverpiai, bitės, skruzdės, tarakonai, skorpionai, drugeliai;
  • Rusija, Sovietų Sąjunga: šunys, triušiai, pelės, vaisinės muselės, varlės, jūrų kiaulytės, vėžliai, kirmėlės, žuvys, tritonai, krevetės, vandens meškučiai (lėtūnai), tarakonai, gekonai;
  • Prancūzija: žiurkės, katės, beždžionės;
  • Kinija: pelės, žiurkės, šunys, jūros kiaulytės;
  • Argentina: Žiurkės, beždžionės;
  • Japonija: varlės, tritonai;
  • Iranas: pelės, vėžliai, kirmėlės, beždžionės;

Iš paminėtų rūšių, matyti, kad dažniausiai buvo siunčiami smulkūs gyvūnai: graužikai, varliagyviai, vabzdžiai, vorai, tik kelios paminėtos gyvūnų rūšys buvo stambesnės: beždžionės, šunys, katės. Dar prieš skrydžius su atrinktais gyvūnais buvo atliekami bandymai, testavimai, kurie parodydavo, ar gyvūnai pasiruošę kelionei į kosmosą.

Ne visada pakilimai į kosmosą praeidavo sėkmingai. Šias keliones aprašančiuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad dalis gyvūnų nelikdavo gyvi. O tuos, kurie grįždavo, mokslininkai toliau tyrinėdavo, atlikdavo su jais bandymus, kad išgautų kuo daugiau informacijos apie jų pasikeitusią būseną po kelionės. Šiame tekste paminėsiu tik kelis gyvūnus ir jų kelionės į kosmosą baigtį.

Pirmasis gyvūnas, pakilęs į kosmosą – neskaičiuojant bakterijų, kurios netyčia galėjo nuskrieti ankstesnėmis raketomis – buvo vaisinės muselės. Tai atsitiko 1947 vasario 20 dieną, JAV.

Pirmasis žinduolis kosmose buvo Albertas II, makaka. Pirmojo Alberto misija nepavyko, bet Albertas II pasiekė 134 kilometrų aukštį, 1949 birželio 14 dieną. Skrydžio metu Albertui buvo taikoma anestezija ir buvo implantuoti gyvybinius signalus fiksavę jutikliai. Deja, Albertas II smūgio sugrįžimo į Žemę metu neatlaikė.

Sovietų Sąjunga apstulbino pasaulį 1957 lapkričio 3 dieną, paleisdama „Sputnik 2“. Nedideliame palydove buvo kalaitė Laika – pirmasis gyvūnas, iškeltas į Žemės orbitą. Laika buvo jauna, didele dalimi Sibiro haskių veislės kalytė. Ji buvo išgelbėta iš Maskvos gatvių. Sovietų mokslininkai nutarė, kad valkataujantis šuo jau bus išmokęs ištverti sunkias bado ir šalčio sąlygas. Laika ir kiti 2 šunys buvo treniruojami kosminei kelionei – buvo laikomi mažuose narvuose ir mokomi ėsti maistingą gelį, kuris bus jų pašaras skrydžio metu. Deja Laikos kelionė į kosmosą buvo tik į vieną pusę. Nėra tiksliai žinoma, kiek laiko Laika išgyveno orbitoje – gal kelias valandas ar kelias dienas – kol užteko energijos jos gyvybės palaikymo sistemai.

1963 metais Felicatte, švelnaus būdo benamė katė iš Paryžiaus, tapo pirmąja kate kosmose. Ją su kitomis 13 kačių Prancūzų vyriausybė naudojo ne pačiuose maloniausiuose paruošiamuosiuose mokymuose (pavyzdžiui, suko centrifugoje). Spalio 18 d. Felicatte specialioje kapsulėje paleista į kosmosą, o į jos smegenis implantuotas elektrodas įrašinėjo neuronų aktyvumą. Po 160 kilometrų kelionės kapsulė atsiskyrė nuo raketos ir katė su parašiutu grįžo žemėn. Ji išgyveno kelionę, tačiau po kelių mėnesių ją vis tiek numarino, siekiant ištirti smegenų implantą.

1970 m lapkričio 9 d. dvi jautinės varlės buvo pasiųstos į misiją į vieną pusę, tikslas buvo daugiau sužinoti apie judėjimo į kosmosą keliamą pykinimą.

1973 m liepos 28 d. dvi vapsvavorės Arabella ir Anita buvo panaudotos vienam tikslui – išsiaiškinti, kaip skrydžiai orbitoje paveiks vorų gebėjimą pinti tinklus.

1985 m liepos 10 d. dešimt tritonų skriejo „Bion 7“. Priekinės jų galūnės buvo amputuotos, bandyta ištirti jų atsistatymą kosmose ir geriau suprasti žmonių sveikimą po traumų kosmose.

2014 m į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo nuskraidintos pelės. Bandyta ištirti, kaip ilgalaikiai kosminiai skrydžiai paveikia raumenis, nervus, širdį ir kitas sistemas.

2014 m mokinių parengto eksperimento metu į TKS nusiųsta skruzdėlių kolonija ir palyginta su Žemėje likusiomis kolonijomis. Buvo siekiama ištirti, kaip mikrogravitacija veikia skruzdėlių judesius, šioms ieškant maisto.

Šaltiniuose galima rasti ir daugiau aprašytų gyvūnų kelionių į kosmosą. Iš šių aprašymų galima padaryti išvadą, kad šios kelionės suteikė mokslininkams daug informacijos apie organizmų būseną kosmose ir pokyčius, vykstančius po jos, nors šios informacijos kaina skridusiems gyvūnams buvo didelė.

Viltė Šiaulytė, 3E klasės mokinė, Molėtų pradinė mokykla.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode