Baisusis rentgenas, arba kas vyksta už švinu kaustytų durų?

 

Ar tave ištiko panikos priepuolis, nes gavai siuntimą pasidaryti rentgeno nuotrauką? Ar bijai, kad po procedūros tau nuslinks plaukai ir iškris dantys? Nerimauji, kad kolegos darbe tavęs šalinsis, nes bijos, kad tu juos apšvitinsi radiacija? Jei į daugumą klausimų atsakei taip, tada tu skaitai teisingą straipsnį, kurio pagalba aš bandysiu tave įtikinti, kad nereikia bijoti mano darbo ir kad ne viskas taip blogai, kaip yra įsivaizduojama.

Aš radiologijos technologu dirbu ilgiau nei 6 metus ir vis dar nešviečiu naktimis kaip jonvabalis, o kai supykstu, netampu „ Halku“. Per tuos darbo metus teko pačiam pasidomėti, koks „blogis“ yra radiologija ir savo žiniomis pasidalinsiu su tavimi. Tad nieko nelaukę, pradėkime.

Turbūt pats dažniausias klausimas, kurį išgirstu, yra: „ar rentgenas kenkia sveikatai“. Pats jis nieko blogo nedaro, nes jau senokai yra miręs, bet jo atrasti spinduliai daro įtaką gyvam organizmui.

Šie spinduliai yra vieni iš dviejų jonizuojančios spinduliuotės rūšių, kuri skriedama per atomą gali išmušti iš jo elektroną. Jei taip atsitinka, ląstelėje yra pažeidžiamos jos molekulės, bet tai nieko blogo, nes tokie pažeidimai neturi didelės įtakos ląstelės gyvavimui. Taip yra todėl, kad jie dažniausiai lengvai ištaisomi be pasekmių.

Kitaip yra su DNR molekule, nes jos gijose saugoma genetinė informacija, kurios praradimas, įvykus pažeidimui, lemia ląstelės funkcijų sutrikimus ir kartais net jos pačios mirtį. Jei žūva didelis kiekis ląstelių, sutrinka audinių ir organų funkcijos. Esant negrįžtamiems pakenkimams – organizmas miršta.

Kita vertus, yra vienas niuansas – tu niekada negausi didelės dozės, kai daroma rentgeno nuotrauka. Minimaliems pažeidimams, tokiems kaip, pavyzdžiui, kraujo cheminis disbalansui,  reiktų apie 70 mSv radiacinės apšvitos. Padarius plaučių rentgeno nuotrauką, gausi apie 0,02 mSv.

Lengva paskaičiuoti – reiktų padaryt 3500 nuotraukų iš eilės. Kiekvienas metais patariama profilaktiškai pasidaryti plaučių rentgenogramą. Taigi, tu turėtum gyventi 3500 metų ir kasmet darytis plaučių rentgenogramą, kad rentgeno spinduliai sukeltų nežymius sveikatos sutrikimus. Bet kol kas mes dar negalime gyventi amžinai.

Įdomus faktas – mes iš aplinkos taip pat gauname šiokią tokią apšvitą – apie 1 mSv per metus. Ją sudaro kosminė spinduliuotė, įvarūs elektros prietaisai ir po mūsų kojomis, žemėje, esantis radonas. Tad mūsų organizmas pripratęs prie radiacijos ir laikui bėgant, greičiausiai, evoliucionavo ir nejaučia jokio diskomforto. Pabrėžtina, kad  šią apšvitą mes gauname būdami ant žemės. 10–11 km. aukštyje (kreiserinis lainerių skridimo aukštis) radiacinis fonas viršijamas 30–40 kartų. Tad skrisdami atostogauti į Kanarų salas, prisiminkite, kad per tą laiką, kol esate ore, jus „pakutena“ radiacija ir nesu girdėjęs, kad lėktuvų fiuzeliažas būtų kaustytas švinu.

Jeigu jau prakalbome apie šviną, jis yra vienas iš nedaugelio metalų, veiksmingai sulaikančių jonizuojančią spinduliuotę. Rentgeno spinduliai yra labai skvarbūs, todėl mano darbo kabineto langų stiklai ir durys viduje turi šio metalo. Dabar, aišku, pasakysi, kam tau tas švinas, jei pats sakei, kad rentgeno spinduliai nėra pavojingi. Jie tau nieko blogo nepadarys, bet man, dirbančiam 5 dienas per savaitę, ji yra žalinga, nes per metus pacientams padarau tikrai daugiau nei 3000 nuotraukų. Tad ši apsauga man yra svarbi, jei ir toliau norėčiau netapti žaliuoju žmogeliuku.

Rentgenogramos metu pacientui uždedamas ir taip vadinamas sunkus žiurstas. Jis reikalingas kai kuriems tavo organams apsaugoti, nes ir vėl, ne visi jie vienodai jautrūs jonizuojančiai spinduliuotei. Labiausiai jautrūs yra lytiniai organai, skydliaukė ir krūtys, tad jiems skiriamas didžiausias dėmesys.

Visgi uždėti šių apsaugų nėra būtina. Šiuolaikiniai rentgeno diagnostiniai aparatai yra suprojektuoti taip, kad apšvita yra mažinama įvairiais būdais: parenkama minimaliausia dozė, būtina kokybiškai nuotraukai ir jame yra integruotos diafragmos, kurios stabdo nereikalingus spindulius, be to, apšvitinamas tik tas organas, kuris turi būti nufotografuotas. Kiti organai yra pakankamai apsaugomi, jei jie nuo tiriamo organo yra nutolę bent 5 cm. spinduliu. Tad kam tos švininės apsaugos? Papildoma sauga niekada nepakenks ,be to, manau, dar veikia ir psichologinis faktorius, kad pacientas jausis visiškai ramus, jei ant savęs pajus sunkų žiurstą ar skydliaukės apykaklę.

Dar vienas klausimas, kuris dažnai kyla mano pacientams: „Kiek galima daryti nuotraukų vienu kartu, ir kaip dažnai galima šią procedūrą kartoti?“

Nėra tiksliai apibrėžto tyrimų skaičiaus. Gydytojai skiria tyrimus ne šiaip sau, o siekdami kuo lengviau išsiaiškinti tavo kamuojamą sveikatos problemą, tad skiria padaryti tiek nuotraukų, remdamiesi žiniomis, kad jų reikia. Bet tu turi teisę jų atsisakyti, niekas tavęs nesuriš ir per prievartą nedarys rentgenogramų, išskyrus kelis atvejus. Tarkime, įvykus avarijai patirsi daug traumų, sutrenkimų ir būsi be sąmonės, niekas nelauks, kol atsigausi, kad paklaustų tavo norų, o greičiau gelbės tavo gyvybę ir darys viską, kad ankščiau laiko nenukeliautum anapilin.

Svarbu pabrėžti, kad yra grupė žmonių, kuriems ribojami radiologiniai tyrimai. Tai besilaukiančios moterys ir vaikai. Šie žmonės yra jautresni jonizuojančiai spinduliuotei ir jiems tyrimai atliekami tik tokiu atveju, jei nėra kitos alternatyvos ir, kad padarytos nuotraukos reikšmė yra didesnė nei padaryta potenciali žala kūnui.

Kodėl būtent šios grupės žmonės yra iškirti iš minios? Todėl kad šiltai moters viduje augantis vaikelis vis dar vystosi, jo ląstelės auga greičiau ir žūva lengviau, todėl bet kokia DNR pažaida gali padidinti apsigimimo tikimybę. Panašiai ir su gimusiais vaikais, nes jie auga ir jų organai vis dar vystosi, tad geriau nežaisti „rusiškos ruletės“,  nes neįmanoma numatyti kokią reakciją rentgeno spinduliai sukels nesuaugusio žmogaus DNR.

Apie kompiuterinę tomografiją (KT) plačiau rašyti negaliu, nes su ja nedirbu, tik paminėsiu tiek, kad jo diagnostinės savybės yra žymiai pranašesnės nei rentgeno nuotraukų, nes matomi gilesni organų sluoksniai, kita vertus, už tai pacientas sumoka, gaudamas žymiai didesnę apšvitą. Padarius krūtinės srities KT tu gausi tokia dozę, kokią gautum padarius 400 plaučių nuotraukų, o tai prilygsta 3,6 metams normalaus gamtinio fono. Nors gal geriau sumokėti tokią kainą, ir žinoti, kas yra, nei 400 kartų be reikalo pleškintis rentgeno aparatu ir tiksliau nesužinoti sveikatos problemos?

Pabaigoje duosiu keletą patarimų, ką reikėtų daryti, kai ateisi į mano kabinetą:

  1. Neužmiršk mandagumo – pasisveikink su technologu, tai nieko nekainuoja. Tada komunikacija tarp judviejų bus lengvesnė.
  2. Pakelk akis, prieš žengdamas pro duris. Virš galvos dažniausiai kabo raudona lempa ir jei ji dega, žinok, kad vyksta tyrimas. Tad šiukštu negalima žengti pro duris. Jei pakliūsi į spindulių pluoštą – būsi apšvintintas, taip pat tave sudrausmintas technologas.
  3. Klausyk personalo.
  4. Jei kas neaišku – klausk. Geriau paklausk, kas tau rūpi, nei pats daryk išvadas, nes, kiekvienas savo profesiją turi išmanyti, o geriausiai atsakys į klausimas tas, kas daro rentgeno nuotraukas.
  5.  Papildomų veiksmų po tyrimo daryti nereikia, nes padarius nuotrauką jonizuojanti spinduliuotė tavo kūne nesikaupia niekur. Ji tiesiog pereina kiaurai tavo kūno ir galiausiai pranyksta, nepalikdama jokių pėdsakų, kuriuos pats turėtum naikinti.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode