Lietuviai vejasi skandinavus: telefonais „suvalgo“ vis daugiau duomenų, bet rinka jau soti

„Duomenų vartojimas toliau auga ir tai yra vienas iš telekomunikacijų bendrovių augimo variklių, tačiau jis lėtės“, – antradienį teigė „Bitės“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys, kuris pristatė Lietuvos gyventojų išmanumo tyrimą. Jo teigimu, lietuviai išmanumu jau lenkia Vakarų Europos šalių gyventojus, tačiau nuo Skandinavijos šalių vartotojų dar atsilieka.

Augo iš gigabaitų, bet ieškos naujų krypčių

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, vieno kliento vidutinis duomenų sunaudojimas padidėjo iki 9,6 GB ir artėja Skandinavijos šalių vidurkio link. Tiesa, augimas lėtėja.

„Išmaniųjų telefonų skvarba siekia 70 proc. Tik Skandinavijos šalyse yra apie 90 proc. Mobilusis plačiajuostis internetas vejasi fiksuoto interneto technologijų klientų skaičių. Yra tikimybė, kad aplenks fiksuoto interneto vartotojų skaičių, bet tai būtų retas, unikalus atvejus. Manau, kad mobilaus plačiajuosčio klientų skaičius priartės prie fiksuoto, bet neaplenks“, – teigė įmonės vadovas.

Pasak jo, įmonė turės ieškoti naujų galimybių augti: „Orientuosimės į išmaniuosius namus, nešiojamus įrenginius, pramogas ir laisvalaikį. Planuojame, kad per penkerius metus pavyks pajamas iš išmaniųjų sprendimų padidinti 25 proc.”

Vyresni žmonės taip pat išmanėja

Naujausia „Sprinter“ atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei penktadalis žmonių Lietuvoje turi namie virš penkių įrenginių, kurie prijungti prie interneto. Per metus šis skaičius padidėjo. Vyriausieji (56 m. ir daugiau) taip pat išmanėja, naudoja du ar tris prietaisus.

Tyrimo duomenimis, prie interneto lietuviai daugiausia jungia televizorius, žaidimų kompiuterius, taip pat pastebimas didžiulis garso kolonėlių bumas. Be to, šviestuvai, vaizdo stebėjimo kameros, namų šildymo sistemos, šaldytuvai vis dažniau jungiami į tinklą.

Elektroniniu paštu išmaniajame renginyje naudojasi 83 proc., žemėlapius tyrinėja – 70 proc., naudojasi bankininkyste – 58 proc. Įsivažiuoja ir e-valdžia (54 proc.). Be to, ketvirtadalis naudoja virtualų asistentą.

Informacijos trumpaisiais numeriais jau beveik niekas neieško, popieriniai žemėlapiai taip pat neaktualūs. Taksi kviečiasi telefonu tik kas ketvirtas klientas. Įdomu tai, kad popierinius bilietus kasose dar perka kas trečias vartotojas.

„Trečdalis žmonių mokėsi naudotis naujais išmaniaisiais sprendimais, nes kitaip negalėjo atlikti įprastos veiklos. Labiausiai pasigenda išmaniųjų sprendimų sveikatos apsaugos srityje (59 proc.)”, – tyrimo rezultatus komentavo vadovas.

Paaiškėjo, kad ietuviai labiausiai tikisi lietuviško meniu, lengvai suprantamo sprendimo, patrauklios kainos, vietoje teikiamo garantinio aptarnavimo, nes kas ketvirtas klientas nėra patenkintas garantiniu aptarnavimu.

5G – tik laboratorijų technologija?

„Yra daug ribojimų, be to trūksta įrenginių – telefonų, maršrutizatorių. Manau, kad paplitimas užtruks daug ilgiau nei 4G. Yra daug sričių, bet labai trūksta realaus pritaikymo. Niekas neįgauna realesnio praktinio pritaikymo, lieka tik laboratorijų technologija. Visgi galimybės yra milžiniškos“, – dėstė „Bitė“ vadovas

Jo teigimu, daug problemų kels ir dažnių paskirstymas. LRTC laiko didelę dalį dažnių, bet jų nenaudoja. Iki 2027 tik bus nuspręsta, ką daryti su užimtais dažniais. Laisvų ruožų operatoriams užtenka tik minimaliai plėtrai.

„Dar viena problema – higienos normos, nes reikia daug didesnės galios. Europos Sąjungoje Lietuva turi griežčiausius reikalavimus, griežčiausias normas. Be to, „3,5” dažnį naudoja Kaliningrado kariniai objektai, kurie yra užteršę didelę dalį Lietuvos“, – sakė P. Kuisys.

Jis pridūrė, kad realaus pritaikymo verslo subjektai gali tikėtis geriausiu atveju 2025 m. Masiškai pradėti naudoti reikės didesnio laiko ciklo, nei įsisavinant 4G.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode