Marso vanduo išbėga į kosmosą per gigantišką skylę atmosferoje

 

Kadaise Marse vandens netrūko. Dabar Marse sausa ir šalta. Kas išeidamas ištraukė kamštį?

Marso atmosferoje yra kas porą metų atsiveria skylė, per kurią į kosmosą išleidžiami riboti Marso vandens ištekliai, o likęs vanduo atsiduria ašigaliuose.

Tai keistą Raudonosios planetos vandens elgesį tyrusios rusų ir vokiečių mokslininkų komandos pateikiamas paaiškinimas. Būdami Žemėje mokslininkai mato, kad aukštai Marso atmosferoje yra vandens, kuris migruoja į ašigalius. Bet kol kas nebuvo gero Marso vandens apytakos rato veikimo paaiškinimo, kodėl kadaise permirkusi planeta dabar sausa kaip pintis. 

Vandens garai aukštai Marso atmosferoje stebina, nes Raudonosios planetos atmosferos vidurinis sluoksnis turėtų vandens apytaką sustabdyti visiškai. 

„Vidurinė Marso atmosferos dalis pernelyg šalta, kad joje galėtų būti vandens garų“, – rašo tyrėjai Geophysical Research Letters žurnale publikuotame tyrime. 

Reklama

Kaip vandeniui pavyksta įveikti šį vidurinio sluoksnio barjerą? 

Remiantis tyrime aprašytomis kompiuterinėmis simuliacijomis, tai susiję su dviem unikaliais Marso atmosferos procesais. 

Žemėje vasara šiauriniame pusrutulyje ir vasara pietiniame pusrutulyje yra panaši. Bet Marse taip nėra – planetos orbita gerokai labiau ištęsta, ekscentriška, pietinio pusrutulio vasaromis (kurios ateina kas du Žemės metus) ji būna gerokai arčiau Saulės. Todėl šioje planetos dalyje vasaros gerokai šiltesnės už vasaras šiauriniame pusrutulyje. 

Kai tai nutinka, remiantis tyrėjų simuliacijomis, Marso viduriniame atmosferos sluoksnyje (tarp 60 ir 90 kilometrų aukščio) atsiveria langas, per kurį vandens garai patenka į aukštesnį atmosferos sluoksnį. Kitu metu dėl Saulės šviesos trūkumo Marso vandens ciklas praktiškai visai išsijungia. 

Marsas nuo Žemės skiriasi dar ir ten dažnai vykstančiomis milžiniškomis dulkių audromis. Šios audros blokuoja Saulės šviesą ir planetos paviršius vėsta. Bet mokslininkų atliktos simuliacijos parodė, kad Marso paviršiaus nepasiekusi šviesos energija kaupiasi atmosferoje, šildo ją ir kuria sąlygas vandeniui pernešti. Prasidėjus globaliai dulkių audrai, panašiai į Marsą apgaubusią 2017-aisiais, dulkes apdengia mažos vandens ledo dalelės. Šios lengvos ledo dalelės į viršutinę atmosferą pakyla lengviau už kitas vandens formas, tadėl į viršutinę atmosferą patenka daugiau vandens. 

Reklama

Tyrėjai parodė, kad dulkių audros į viršutinę atmosferą gali iškelti netgi daugiau vandens nei pietinio pusrutulio vasaros. 

Vandeniui vienu ar kitu būdu įveikus vidurinio atmosferos sluoksnio barjerą, vyksta du dalykai: dalis šio vandens nuslenka Šiaurės ir Pietų ašigalių link ir ten galiausiai iškrenta. Tiesa, aukštajame atmosferos sluoksnyje ultravioletinė šviesa gali nutraukti vandens molekulėje vandenilio ir deguonies atomus jungiančius ryšius – taip vandenilis nuskrieja į kosmosą, palikdamas deguonį. 

Šis procesas bent jau iš dalies gali paaiškinti, kaip kadaise kupinas vandens Marsas tapo tokia sausa vieta, kokia dabar yra, rašo tyrėjai.

technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode