Tai, ko dar nežinojote apie grakščiąsias Afrikos savanų klajūnes – žirafas, galėsite sužinoti birželio 21 d., atvykę į Lietuvos zoologijos sodą Kaune. Šią dieną minima Pasaulinė žirafų diena, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kai kuriose pasaulio šalyse birželio 21-oji yra ilgiausia metuose diena, ir šią dieną žmonės skiria „ilgiausio kaklo gyvūnui“ – žirafai, siekdami atkreipti dėmesį į vieną iš pažeidžiamiausių gyvūnų rūšių visame pasaulyje.
Prie šių įspūdingų gyvūnų nykimo stipriai prisideda žmonės: jie medžioja gyvūnus dėl kailio, mėsos, dėl gaminamų papuošalų ar dėl daugelyje Afrikos kultūrų vertinamos jų uodegos. Taip pat prisideda infrastruktūros darbai jų natūraliuose gyvenamuosiuose savanų plotuose: ten statomi keliai, kasamos iškasenos, naikinama pati savana.
Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja Europos retų ir nykstančių rūšių veisimo programų tinkle, kuriame šiuo metu yra ir žirafos. Tinklui priklausantys zoologijos sodai keičiasi gyvūnais, tik privaloma atitikti keliamus reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti.
Lietuvos zoologijos sode žirafos gyvena jau tris dešimtmečius t. y. nuo 1979 m. Jos žavi visus, tai įspūdingi, gražūs laukinės Afrikos gyvūnai, kurie yra vieni lankomiausių zoologijos sode. Šiuo metu zoologijos sode gyvena tinklinio ir Rotšildo porūšių žirafos Nino ir Griaustinis. Nino ypatingas – tai pirmoji tinklinė žirafa Kaune. Visos kitos žirafos, gyvenusios zoologijos sode, buvo Rotšildo porūšio.
Skirtingų porūšių žirafų skiriasi kailio raštas ir spalviniai tonai, taip pat galvos formos, ūgis bei stambumas. Tinklinė žirafa Nino turi kitokio rašto kailį – čia apvadai balti, o ne rudi, kaip pas Rotšildo porūšio žirafas, taip pat Nino žemesnis. Žirafos yra bendruomeniški gyvūnai.
Afrikos savanose gyvena nedidelėmis grupėmis 12–15 individų. Joms labai reikia kitų žirafų kompanijos, ypač jauniems individams. Gamtoje jauni patinai (2–6 metų) paprastai sudaro patinų-paauglių grupes, kad galėtų lengviau išgyventi, atsiskyrę nuo motinos.
Žirafinių šeimos stambus porakanopis žinduolis turi ilgą kaklą, kuris jam reikalingas, kad galėtų suėsti tai, ko nepasiekia nė vienas panašiu maistu – akacijų medžių lapais – besimaitinantis gyvūnas. Nors žirafoskaklas siekia iki dviejų metrų, jis turi 7 kaklo slankstelius, kaip ir žmogaus kaklas, tik žirafų kaklo slanksteliai gerokai prailginti. Šių gyvūnų liežuvis yra juodos spalvos.
Taip jos prisitaiko, kad nenudegtų saulėje, kol skabo lapus. Liežuvio ilgis siekia iki 50 cm. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie gimsta su ragais. Jų uodegos ilgis apie 2,5 metro. Žirafos nemoka žiovauti, ilsisi stovėdamos, vienu metu miega neilgiau kaip 10 minučių. Miegas beveik niekada nebūna gilus, taip apsisaugo nuo plėšrūnų.
Zoologijos sode, kaip ir gamtoje, žirafos ėda tik viršuje randamą maistą, nes dėl kūno struktūros jos sunkiai pasilenkia. Mėgsta skabyti ąžuolo, klevo, drebulės šakas. Kasdienis skanėstas – keistas derinys – bananai su svogūnais. Pašarai zoologijos sode dažnai naudojami kaip užimtumo priemonė, skatinanti natūralų gyvūno elgesį. Lankytojai gali stebėti parodomuosius žirafų šėrimus-pristatymus.
Birželio 21 d. renginyje „Pasaulinė žirafų diena“ bus galima sužinoti svarbiausius ir įdomiausius dalykus apie Afrikos ilgakakles, Lietuvos zoologijos sode gyvenančias, žirafas Nino ir Griaustinį. Pirmieji 50 renginio dalyvių, 15 val. atvykę prie žirafų voljero, dovanų gaus edukacinę spalvinimo knygelę su papildyta realybe „Mylimukai. Lietuvos zoologijos sodo gyventojai“.
Lrt.lt