Reklama 2
Reklama 1

Mokslo metai be streso – misija įmanoma, tačiau teks susiimti ir tėvams

Nieko nuostabaus, kad nauji mokslo metai gali sukelti šiek tiek streso. Tačiau jo gali ir nebūti arba stresą gali sukelti kiti, pavyzdžiui, ypač besijaudinantys ir sunerimę tėvai. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia socialinių mokslų daktarė Asta Vaitkevičienė, griežtas tėvų auklėjimas gali turėti itin nemalonių pasekmių.

Pasak specialistės, šiokį tokį stresą sukelia kiekviena šventė ir tai natūralu. Tai vyksta dėl to, kad žmonėms svarbu, kaip jie atrodys, kuo pasipuoš, ką tą dieną veiks, galų gale – kaip juos priims kiti žmonės.

Dažnai didelį stresą patiria net ne patys mokiniai, bet jų tėveliai. Kaip sako socialinių mokslų daktarė, tai susiję ne vien su tuo, kaip tėvai parengs vaiką mokyklai, bet ir su daugybe kitų klausimų: ar vaikas bus rūpestingai priimtas mokytojų, ar susiras tinkamų draugų, ar apskritai suras kontaktą su mokykla, ar gerai joje jausis.

Jeigu tėvai ypač nerimastingi, jų stresas gali persiduoti vaikams.

„Jeigu patys tėvai yra ypač nerimastingi, jautrūs, tėvų stresas gali persiduoti vaikams“, – teigia A. Vaitkevičienė.

Vis dėlto stresą kelia ne vien pati Rugsėjo 1-osios šventė. Streso kupini gali būti visi metai. Užduočių kiekis, laiko stoka jas atliekant, didelis atsakomybės jausmas – visa tai gali kelti įtampą tiek mokiniams, tiek jų tėveliams. Stresas gali kilti ir dėl bendravimo su kitais bendraklasiais ar, pavyzdžiui, kontakto su mokytoja nebuvimu.

Negana to, laukia testai, įvertinimai, dešimtokų ir dvyliktokų – egzaminai. Visa tai papildo streso bagažą, tad galima teigti, kad būtent šie vyresnieji mokiniai per visus mokslo metus patiria daugiausia streso.

„Prisideda didžiulis atsakomybės jausmas, kaip aš pasirodysiu. Jeigu visiškai nerūpi, kokius gausiu rezultatus, be abejo, tada stresas nebus toks didelis. Bet jeigu vaikas jaučia tėvų rūpestį, kad jiems ne tas pats, kokius jis gaus pažymius, tada taip“, – pažymi specialistė.

Griežto tėvų auklėjimo pasekmė – nesidomėjimas mokslais universitete.

Susidūrus su sunkumais socialinių mokslų daktarė pirmiausia ragina tėvus klausti vaikų, kas atsitiko. Pavyzdžiui, jei jų atžala pabėgo iš pamokų, reikėtų išsiaiškinti, ar tai nebuvo atsitiktinis išdykavimas, kuriuo siekta tiesiog pažiūrėti, kokios laukia pasekmės. Na o jei tai kartotinis reiškinys, nieko nuostabaus, kad tėvams kyla pykčio priepuolių, nes toks elgesys rodo, jog vaikas nejaučia atsakomybės už savo elgesį.

Vis dėlto itin griežtas auklėjimas gali daryti neigiamą įtaką, kurios pasekmės atsiskleis ateityje. Dažna situacija – vaikas, lankantis mokyklą, tarsi gyvena tėvų priespaudoje, o atsidūręs universitete mokslais visai nebesidomi. Būtent tai gali būti griežto tėvų auklėjimo pasekmė.

„Tai reiškia, kad savo laiku vaikas neprisiėmė atsakomybės už savo elgesį. Kyla stresasdėl vidinių prieštaravimų. Viena vertus, jis žino, kad namuose buvo tokios sąlygos, jis turėjo paklusti tėvų reikalavimams. O kai pajunta laisvę, yra atsakingas už savo gyvenimą, tarsi nebeturi ribų, kurioms turėtų paklusti“, – aiškina ekspertė.

Rekomenduotina gebėti atpažinti, kad jūsų vaikas patiria stresą.

Pažymių rašymą socialinių mokslų daktarė vertina nevienareikšmiškai. Tai gali tapti ir konkurencijos, ir įtampos didinimo priemone.

„Viskas priklauso nuo aplinkos: jeigu labai stipri konkurencinė aplinka, be abejo, tai sukels didžiulę įtampą. Ypač jeigu dalykas nėra mėgstamas, blogiau sekasi, vaikas neturi gabumų. Šiuo atveju pažymių rašymas neduoda efekto, koks galėtų būti“, – sako ji.

Rekomenduotina gebėti atpažinti, kad jūsų vaikas patiria stresą. Kaip jis pasireiškia, priklauso nuo amžiaus grupės. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokiniui stresas gali paskatinti irzlumą, pykčio priepuolius, nedėmesingumą, o esant ilgalaikiam stresui šios fiziologinės reakcijos gali dar sustiprėti.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode