Reklama 2
Reklama 1

Sportas moksleiviams – pramoga ar būtinybė?

Kaip galvojate, ar kalbėjimas apie fizinio krūvio naudą yra daugiau mados reikalas ar būtinybė? Ar mūsų vaikai pakankamai juda?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 5-17 metų vaikams kiekvieną dieną 60 minučių vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio. Lietuvos statistikos duomenimis, nors situacija ir gerėja, tačiau vis tiek šias rekomendacijas įvykdo tik apie 20 procentų vaikų. Kai kurie tėvai nesureikšmina fakto, kad vaikas daug laiko praleidžia sėdimoje pozicijoje mokykloje. 

Judėjimas ne tik teigiamai veikia vaiko sveikatą, sutvirtina kaulus, raumenis, ištiesina stuburą, bet, kaip atlikti tyrimai atskleidžia, gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą susikaupti ir mokytis. 

Fizinė veikla teigiamai veikia protinius gebėjimus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas knygoje „Klauskite daktaro“ rašo, judėjimas, ko gero labiausiai sveikatinamai veikia mūsų smegenis. Jos veikia tik todėl, kad mes judame. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu ir jos pačios gali keisti savo struktūrą, funkciją, tada kai kūnas juda. „Visi žino, kad atlikęs fizinius pratimus žmogus jaučiasi geriau, bet daug kam bus naujiena, kad pagerėja ir atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni“, – rašo A. Unikauskas. 

Judant gerėja atmintis 

Už atmintį atsakingos yra dvi hipokampo liaukos, išsidėstę po vieną kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose. Kuo hipokampas didesnės, tuo geresnė yra žmogaus atmintis. Paprastai jis didžiausias būna 30 metais, o paskui palaipsniui mažėja maždaug po 1 procentą per metus.

„Klauskite daktaro“ knygoje aprašomas eksperimentas, kuris atskleidžia kaip pulso dažnį pagreitinantis judėjimas veikia atmintį. 100 eksperimento dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė greitu tempu, tokiu, kad padažnėtų pulsas, vaikščiojo tris kartus per savaitę po 40 minučių. Antroji tiek pat laiko darė tempimo pratimus, tačiau dalyvių pulsas nedažnėjo. Praėjus metams ir išmatavus hipokampo dydį grupės, kuri atliko tempimo pratimus, jis sumažėjo 1,4 procento. Grupės, kuri greitai vaikščiojo hipokampas ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo apie 2 procentus. „Greitai vaikščiojusiems tyrimo dalyviams nustatytas ne tik padidėjęs hipokampas, bet ir, kaip parodė įvairūs testai, pagerėjusi atmintis. Ypač pagerėjo erdvinė atmintis – gebėjimas įsiminti naują aplinką ir orientuotis erdvėje“, – rašoma knygoje.

Fizinis aktyvumas skatina smegenų augimą stimuliuojančios medžiagos išsiskyrimą. Kitas tyrimas atskleidžia dar vieną įdomų faktą. Prieš 10 metų Švedijoje visiems 18 metų vyrams, šaukiamiems į karo tarnybą buvo atliekami testai. Buvo testuojama širdies veikla, jėgos ir intelekto koeficientas (IQ). Širdies veiklos testas atskleidė bendrą treniruotumą ir fizinio aktyvumo lygį. Tyrimo metu buvo surinkta 1,2 milijono būsimų karių duomenų ir paaiškėjo: kuo geresnis bendras fizinis treniruotumas, tuo aukštesnis intelekto koeficientas. 

„Mūsų smegenys neišvystė sugebėjimo tobulėti nejudant, gaunant informaciją iš mobiliųjų telefonų, jos vystėsi tik kūnui judant“, – rašo A. Unikauskas. Galbūt todėl, kad tolimi žmogaus protėviai rinko ir apdorojo informaciją judėdami. Ieškodami maisto, jie turėjo įsiminti vietoves, gerai jose orientuotis, greitai priimti sprendimus. Jie visa tai darė judėdami, o ne naršydami internete. Pasak A. Unikausko, žmogaus smegenys dar nespėjo pasikeisti, prisitaikant prie šių laikų sąlygų ir vis dar veikia tuo pirmykščiu principu. 

Sugriaukite stereotipą, kad sportas yra neįdomus

Kodėl mūsų vaikai pagal statistinius duomenis per mažai sportuoja? Atsakymas gali būti: sunku priversti vaiką, nes jam neįdomu. Jeigu jam nepatinka fizinio lavinimo pamokos mokykloje, galbūt yra susidaręs išankstinę nuomonę, jog visas sportas yra neįdomus, varginantis užsiėmimas. Klaipėdos tradicinio aikido klubo vadovas Dainius Šilingas ragina tėvelius parodyti vaikui įvairias sporto rūšis, pažiūrėti kartu vaizdo įrašus, nueiti į varžybas ar užsiėmimus. „Pas mus treniruotis dažnai ateina vaikų, kurie buvo matę aikido viešame renginyje. Neseniai organizavome Japonų kultūros dienas ir rodėme aikido demonstraciją su medinėmis lazdomis ir kardais. Vaikams tai buvo kažkas tokio neįprasto, įspūdingo. Po tokių renginių bent keli vaikai patys atsiveda tėvelius į treniruotę, nereikia jų vesti prievarta. Mes klube sudarome galimybę kelis užsiėmimus lankyti nemokamai, tam, kad šie pajustų ar patinka aikido”, – pasakoja D. Šilingas. 

Supažindinkite vaiką su skirtingomis sporto šakomis, tegul jis pasirenka, kuo nori būti – kariu, plaukiku ar šokėju, paskatinkime jį pagyrimais. Padėkite degti ugnelei vaiko širdyje, kad augtų jo pasitikėjimas savimi, besidžiaugiant pasiekimais sporte ir moksle. 

Klaipeda.aikido.lt informacija

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode