Turbūt daugelis žmonių negali gyventi be saldumynų, pyragų, bandelių ir kitokių miltinių patiekalų, kurie puikiai dera prie kavos puodelio. Taip, skanu. Tačiau naudos iš tokių produktų mūsų organizmui jokios. Be to, taip sulėtinama medžiagų apykaita, prisideda papildomų kilogramų, o ir dažnas miltinių patiekalų vartojimas nepridės ir sveikatos. Tačiau ką daryti, jei kartais taip norisi deserto ar gardaus pyrago? Apie tai kuo pakeisti įprastus miltus ir kokių produktų derėtų vengti pasakoja „ Žaliosios dėžutės “ atstovė Rima Novikevičiūtė. Rima yra diatetikos studentė, maisto tinklaraščio „Wase taste“ kūrėja.
Kodėl reikėtų sumažinti miltų vartojimą?
Kaip pasakoja Rima, kvietiniai miltai mūsų lietuviškoje virtuvėje žinomi nuo seno. Turbūt visi pamena močiučių keptus pyragus, bandeles ar blynelius. Tačiau sveikatos specialistai vis dažniau akcentuoja tai, kad kvietinių miltų reikėtų atsisakyti visiškai. Rima sako, kad anksčiau mūsų senoliai miltus susimaldavo patys, jie būdavo mažiau apdorojami, todėl ir jų vertė buvo daug didesnė. Tačiau šiais laikais, norint išgauti ypatingai baltą spalvą, grūdai taip apdorojami, kad miltai dažnai tampa beverčiai. Tačiau visai jų atsisakyti tikrai nereikia. Svarbiausia pasirinkti tinkamą jų rūšį. Kvietiniai miltai naudingi, tačiau jie turėtų būti pilno grūdo. Kadangi juose lieka naudingos medžiagos, o tuo tarpu pilnai apdoroti grūdai tampa beverčiai. Tokie miltai tėra rafinuoti angliavandeniai. O tokių angliavandenių poveikis mūsų organizmui - nutukimas, užterštas žarnynas, sutrikęs virškinimas ir maistinių medžiagų trūkumas.
Kuo keisti įprastus kvietinius miltus?
Į šį klausimą Rima atsako taip: rinktis galite visų rūšių neapdorotus miltus. Puikiai tinka kvietiniai pilno grūdo miltai. Kuo miltai rupesni, tuo jie naudingesni. Taip pat įvairiems kepiniams tinka migdolų, grikių, avižų miltai. Šios miltų rūšys turtingos skaidulomis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Kiek rečiau, bet taip pat galima išbandyti ir kukurūzų ar ryžių miltus. Tačiau juos rinkitės kiek rečiau. Dar viena alternatyva - spelta miltai. Tačiau jie taip pat turėtų būti nerafinuoti.
Ar yra dar produktų, kurių reikėtų vengti?
Žinoma! Žmonės gausiai tebevartoja cukrų. Jo derėtų atsisakyti. Pyraguose ir kituose kepiniuose saldumą suteikia datulės, bananai, medus. Taip pat tinka ir klevų sirupas. beje, klevų sirupas ir medus turi daug naudingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žinoma, jais taip pat nereikėtų piktnaudžiauti.
Žmonės cukraus gauna dideliais kiekiais per įvairius produktus, o jei vartoja dar jo papildomai į arbatą, kavą ar kitus gaminius, dozes viršija šimtus kartų. Didelis kiekis cukraus įtakoja mūsų nervinę sistemą, kenkia dantims, užteršia odą, ji greičiau sensta, žmogus greičiau nutunka, iššaukiamos širdies ir kraujagyslių ligos, neigiamai veikia kepenis, inkstus. Taip pat cukrus sukelia rūgimo procesą virškinimo sistemoje, dėl to atsiranda pastovus pilvo pūtimas. Be to, įtakoja ir įvairių grybelinių infekcijų atsiradimą.
O kas naudinga mūsų organizmui?
Rima sako, kad žmonės turėtų pasistengti įtraukti kuo daugiau daržovių, vaisių ir kitokio augalinio maisto. Valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu gerųjų riebalų, antioksidantų. Gerti pakankamai vandens, sumažinti kofeino vartojimą. Svarbiausia visur turi būti saikas. Jei kartais ir norisi nesveikų produktų, nieko baisaus. Bet kai tai tampa kasdienybe, įtakojamas visas organizmas, imunitetas. Sunkiausia pakeisti mityba yra pirmas savaites. O po to žmonės džiaugiasi, kadangi atsiranda daugiau energijos, dingsta pilvo pūtimas, nukrenta svoris. Tik tuomet žmonės supranta, kaip maistas gali įtakoti savijautą, ligų atsiradimą.
Rima pasakoja, kad būtent dėl noro skleisti žmonėms naudingą informaciją, išmokyti juos sveikiau gyventi, pasirinko darbą su natūralių produktų gamintojais „ Žaliąja dėžute “ . Jų gaminami ir siūlomi produktai atitinka ir mano požiūrį į sveiką mitybą, sveiką gyvenimo būdą. Todėl palaikau jų idėją bei stengiuosi panaudoti ir savo turimas žinias, kad žmonėms padėtume išmokti sveikiau gyventi.
Rimos receptas Jums
Varškės apkepas be glitimo
Jums reikės:
500 g varškės;
2 bananų;
50 g migdolų miltų;
80 g bolivinės balandos kruopų (sveriame prieš virimą);
50 g graikiško jogurto;
2 šaukštų aguonų;
Žiupsnio druskos;
Saujos mėgstamų uogų ir migdolų drožlių.
Gaminimas:
- Bolivinę balandą išverdame (virimo instrukciją rasite ant pakuotės) ir jeigu lieka vandens nupilame, atvėsiname;
- Orkaitę įjungiame ir įkaitiname iki 180 laipsnių;
- Bananus sutriname su šakute , sudedame varškę dar kartą viską gerai pertriname. Sudedame migdolų miltus, aguonas, bolivinę balandą, druską ir jogurtą. Viską išmaišome iki vientisos masės;
- Kepimo skardą ištepame aliejumi (naudojau apvalią 26 cm skersmens, bet puikiai tiks ir kitokios formos) ir sudedame masę, o ant viršaus sudedame uogas ir migdolų drožles. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes kol paviršius gražiai paruduos. Kepimas gali užtrukti ilgiau, jeigu naudosite aukštą kepimo formą. Apkepą atvėsiname ir tiekiame su mėgstamomis uogomis, uogienę ar jogurtu.
Skanaus!
Agnė Gedminaitė - Miškinienė
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
