Romas

Pagrindiniai Paryžiaus klimato sutarties aspektai

 

2015 metų gruodžio 12 dieną 195 valstybių atstovai susirinko Prancūzijos sostinėje sudaryti pirmosios tikrai universalios klimato sutarties – Paryžiaus susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią blogiausiems pasaulinio atšilimo scenarijams.

Trečiadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirengęs paskelbti apie Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš šio pakto, kuriam sudaryti prireikė beveik du dešimtmečius trukusių derybų, dažnai peraugdavusių į konfrontaciją, ir daug kompromisų.

Vėliau susitarimą pasirašė ir palestiniečių valdžia. Dabar jį yra oficialiai ratifikavusios 147 šalys; sutartis įsigaliojo 2016 metų lapkričio 4 dieną, kai buvo peržengtas 55 ją ratifikavusių šalių, nulemiančių 55 proc. taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, „slenkstis“.

Net ir be JAV, kurios paktą ratifikavo 2016 metų rugsėjį, vadovaujant prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), šis 55/55 slenkstis yra peržengtas.

– Tikslas

Šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 °C, palyginti su lygiu, buvusiu iki vadinamosios pramonės revoliucijos. Taip pat bus stengiamasi, kad atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus.

Mažesnio skaičiaus reikalavo neturtingos šalys ir salų valstybės, kurioms klimato kaitos padariniai, tokie kaip vandenyno lygio kilimas, kelia didelį pavojų.

Tačiau ekspertai sako, kad bus sunku neviršyti net 2 °C „lubų“ ir kad reikia skubiai ir smarkiai mažinti planetos šiltėjimą nulemiančią taršą dėl iškastinio kuro deginimo. Tačiau šios pramonės atstovai daro didelę įtaką Vašingtone.

Pagal dabartinius savanoriškai šalių prisiimtus taršos mažinimo įsipareigojimus, planeta šiltės maždaug trimis laipsniais, sako mokslininkai. Jie prognozuoja, kad tokiu atveju pagausėtų potencialiai katastrofinių potvynių, audrų, sausrų ir smarkiai pakiltų vandenyno lygis.

Nedalyvaujant JAV administracijai, užsibrėžtas tikslas gali dar labiau nutolti.

– Kaip tai pasiekti

Susitarimą pasirašiusios šalys sieks, kad taršos pikas „kuo greičiau“ liktų praeityje ir kad vėliau tarša „sparčiai mažėtų“.

Pagal susitarimą, iki antros šio amžiaus pusės turi atsirasti pusiausvyra tarp žmogaus veiklos lemiamos taršos ir anglies junginių „rinktuvų“, tokių kaip miškai bei specialios technologijos, pajėgumo absorbuoti anglies dvideginį.

– Dalijimasis našta

Išsivysčiusios šalys, kurios atmosferą teršia daug seniau, turi labiausiai sumažinti taršą.

Besivystančios šalys, tebedeginančios daug anglių ir naftos, kad aprūpintų energija savo augančias populiacijas ir ekonomikas, raginamos „toliau didinti“ savo pastangas ir „ilgainiui judėti“ absoliutaus mažinimo link.

– Pažangos stebėsena

2018 metais ir vėliau kas penkeri metai šalys vertins bendrą jų pastangų pažaboti pasaulinį atšilimą poveikį, sakoma sutarties tekste.

Jame šalys „raginamos“ ir „prašomos“ iki 2020-ųjų atnaujinti savo įsipareigojimus.

Kai kurios šalys, tarp jų ir JAV, nustatė taršos mažinimo tikslus iki 2025 metų, o kitos šalys – iki 2030 metų. Abiejų kategorijų šalys turėtų kas penkerius metus įvertinti padėtį ir prireikus pakoreguoti priemones.

– Finansavimas

Turtingosios šalys turėtų iš dalies finansuoti brangų besivystančių šalių perėjimą prie „švaresnių“ energijos šaltinių ir apsaugą nuo klimato kaitos padarinių.

Donorės kas dveji metai privalo pateikti ataskaitas apie savo finansavimo lygius – esamą ir numatomą.

Pagal neįpareigojamą „sprendimą“, išdėstytą Paryžiaus sutarties priede, 100 mlrd. dolerių (89 mlrd. eurų) per metus, kuriuos turtingosios šalys pažadėjo surinkti iki 2020 metų, vadinami „grindimis“ – tai reiškia, kad ši suma gali tik didėti.

Iki 2025-ųjų suma turi būti patikslinta.

Kaip sakoma vienoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, vien 2015 metais duoti pažadai valstybinį finansavimą (neskaitant privačių lėšų) padidintų iki 67 mlrd. dolerių 2020 metais.

Tačiau D.Trumpas yra užsiminęs, kad Jungtinės Valstijos, kurios žadėjo 3 mlrd. dolerių Jungtinių Tautų fondui „Green Climate Fund“ ir kurios 1 mlrd. šių pinigų pervedė valdant B.Obamai, nesilaikys savo finansinių įsipareigojimų.

– Įpareigojimai

Susitarime numatyta galimybė šalims pasitraukti, bet pranešti apie tai galima tik treji metai po jo įsigaliojimo 2016-aisiais. Realus pasitraukimas gali įvykti dar po vienų metų. Tai reikštų 2020 metus, jeigu D.Trumpo administracija pasinaudos šia galimybe.

Šalys taip pat gali pasitraukti iš 1992 JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos , pagal kurią buvo suderėta dėl Paryžiaus susitarimo. Pasitraukimas įsigaliotų praėjus vieniems metams po įspėjimo.

Paryžius, birželio 1 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode