Romas

Mokslininkai griežtai perspėja dėl Himalajų ledynų nykimo

Du trečdaliai Himalajų ledynų – vadinamojo trečiojo Žemės ašigalio – iki 2100 metų gali ištirpti, jei nebus sumažinta pasaulinė atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, perspėja mokslininkai pirmadienį paskelbtose plataus naujo tyrimo išvadose.

Net pasiekus „patį ambicingiausią“ Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio šiltėjimą 1,5 Celsijaus laipsnio, trečdalis ledynų išnyktų, teigiama viešoje ataskaitoje „Hindukušo ir Himalajų įvertinimas“ (The Hindu Kush Himalaya Assessment).

Hindukušo ir Himalajų regiono ledynai yra itin svarbus vandens šaltinis maždaug 250 mln. žmonių kalnuose ir 1,65 mlrd. žmonių, gyvenančių žemiau esančiuose upių slėniuose, pažymima ataskaitoje.

Šie ledynai maitina 10 iš svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gangą, Indą, Geltonąją upę, Mekongą ir Ajejarvadį, taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpina milijardus žmonių maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.

Jeigu šie ledynai sunyktų, poveikis žmonėms bus įvairialypis: pradedant didesniu oro užterštumu, baigiant dažnesniais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais. Be to, sumažėjus vandens upėse iki musonų bus neigiamai paveiktos miestų vandentiekio sistemos, maisto ir energijos gamyba, perspėja studijos autoriai.

Sparčiai tirpstant ledui regione, kuriame yra tokie kalnai kaip Everestas ir K2, prieškalnėse jau susidarė šimtai pavojingų ledyninių ežerų, kurių vanduo gali prasiveržti ir sukelti potvynius.

Naująją ataskaitą paskelbė Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD). Nepalas yra viena iš aštuonių valstybių, atsidūrusių šio pavojaus priešakinėje linijoje.

Ataskaita buvo rengiama penkerius metus, dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir politikos ekspertų, 185 organizacijos, 210 autorių, 20 redaktorių ir 125 kviestiniai recenzentai.

„Jei niekas nesikeis, pasaulinis atšilimas transformuos šaltas, ledynais padengtas viršukalnes... kiek mažiau nei per šimtmetį aštuoniose šalyse atidengdamas plikas uolas“, – sakoma ataskaitos parengimui vadovavusio Philippus Westerio (Filipo Vesterio) iš ICIMOD pareiškime.

„Tai klimato krizė, apie kurią negirdėjote“, – pridūrė jis.

Regionui iki 2030-ųjų reikės iki 4,6 mlrd. dolerių (4 mlrd. eurų) per metus adaptuotis prie klimato kaitos, o iki 2050-ųjų ši suma gali išaugti iki 7,8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų), sakoma ataskaitoje.

Katmandu, vasario 4 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode