Reklama 1

Išpuoliai, abejonės dėl skaidrumo prislopino Afganistano rinkėjų aktyvumą

 

Sekmadienį paskelbti negalutiniai duomenys parodė, jog Afganistano prezidento rinkimuose šeštadienį balsavo mažiau žmonių nei ankstesniais metais – rinkėjų aktyvumą slopino išpuolių grėsmė, neaktyvi kampanija ir nuogąstavimai dėl sukčiavimo.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyko maždaug 4,9 tūkst. apylinkių, o balsuoti buvo užsiregistravę apie 9,6 mln. afganų. Po šių rinkimų paaiškės, ar dabartinis valstybės vadovas Ashrafas Ghani (Ašarafas Ganis) bus perrinktas antrai kadencijai. 

Remiantis Afganistano nepriklausomos rinkimų komisijos sekmadienio ryte pateiktais duomenimis iš šiek tiek daugiau nei pusės apylinkių, pirmajame ture balsavo vos per 1,1 mln. žmonių

Jei ši tendencija išsilaikys, rinkimuose bus balsavę mažiau nei 25 proc. registruotų rinkėjų – mažiau nei trijuose ankstesniuose šalies prezidento rinkimuose. 

Pavyzdžiui, 2014 metais rinkėjų aktyvumas siekė beveik 50 proc. Tiesa, tiesiogiai lyginti rezultatus sunku, nes per ankstesnius rinkimus būta daug kaltinimų sisteminiais sukčiavimais.  

Valdžios atstovai pareiškė, kad šeštadienio rinkimai buvo sėkmingi, nes Talibanui nepavyko surengti didelio masto išpuolio, kuris būtų pareikalavęs daug aukų. 

Vis dėlto talibų sukilėliai įvykdė sprogdinimus kai kuriose apylinkėse ir visoje šalyje išprovokavo susirėmimų su Afganistano saugumo pajėgomis.  

Anot organizacijos „Afghanistan Analysts Network“ (AAN), kuri iš įvairių šaltinių renka informaciją apie incidentus, pranešta apie daugiau nei 400 rinkimų dieną įvykdytų išpuolių. 

Talibai tvirtina surengę 531 ataką, o vidaus reikalų ministerija teigia, kad „priešas“ įvykdė 68 išpuolius. 

Oficialiais duomenimis, žuvo penki saugumo pajėgų pareigūnai. Tiesa, praeityje valdžia rinkimų dieną informacijos apie žuvusius pareigūnus neskelbdavo, o vėliau pateikdavo didesnius skaičius. 

„Žymiai švaresni“ rinkimai

Be saugumo grėsmių, rinkėjų aktyvumą mažino abejonės rinkimų proceso skaidrumu. 

Per ankstesnius rinkimus, įskaitant 2014-ųjų prezidento rinkimus, buvo daug kaltinimų balsų pirkimu, rinkimų biuletenių klastojimu bei sukčiavimu.

Be to, du mėnesius trukusi kampanija buvo itin pasyvi, nes daugelis manė, jog rinkimai, kurie jau dukart buvo atidėti JAV ir Talibanui bandant derėtis dėl karių išvedimo, bus ir vėl nukelti. 

Kad rinkimai tikrai įvyks, kandidatai patikėjo, tik kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) rugsėjo 7-ąją nutraukė derybas su Talibanu. 

Kabule dirbantis politologas Atta Noori (Ata Nuris) naujienų agentūrai AFP sakė, jog mažą rinkėjų aktyvumą lėmė saugumo grėsmės ir „silpna kandidatų rinkimų kampanija“. 

Pasak nepriklausomo politikos apžvalgininko Harouno Miro (Haruno Miro), nepaisant mažo aktyvumo, rinkimus galima laikyti demokratinio proceso pergale, nes jie buvo „žymiai švaresni“ nei ankstesnieji.  

Rinkimų pareigūnai tvirtino, kad šių rinkimų rezultatai bus patikimesni nei iki šiol, nes skaidrumui užtikrinti naudojami pirštų atspaudų skaitytuvai, geriau parengti rinkimų darbuotojai. 

Manoma, kad rezultatai bus paskelbti ne anksčiau kaip spalio 19 dieną. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai lapkritį susigrums antrajame ture.

Kabulas, rugsėjo 29 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode