Kinijos naujo erdvėlaivio prototipas penktadienį sėkmingai nusileido, grįžęs į Žemę po bandomojo skrydžio, žyminčio svarbų pasiekimą Pekinui siekiant paleisti nuolatinę kosminę stotį ir pasiųsti astronautų į Mėnulį.

 

Antradienį į orbitą paleistas aparatas saugiai nusileido iš anksto numatytoje vietoje, pranešė Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių agentūra, skelbdama sėkmę atliekant bandymą, kurio pirminiame etape pasitaikė kai kurių nesklandumų.

Agentūros pranešime sakoma, kad nusileidimo vietoje buvo patvirtinta, kad erdvėlaivio kapsulė išliko sandari ir nepažeista.

Nauja Kinijos sunkioji nešančioji raketa „Long March 5B“ antradienį iškėlė šį aparatą, startavusi iš Venčango kosminio centro pietinėje Hainano saloje.

Bandomajam skrydžiui erdvėlaivis buvo paleistas be įgulos. Kaip pranešama, šis aparatas yra ankstesnio Kinijos erdvėlaivio „Shenzhou“, sukurto pagal Sovietų Sąjungos kosminį laivą „Sojuz“, modernizuota versija, galinti skraidinti nebe tris, o šešis astronautus.

Svarbūs eksperimentai

Kosmoso agentūra nurodė, kad erdvėlaivis orbitoje išbuvo dvi dienas ir 19 valandų; per šį laiką buvo atlikta keletas eksperimentų.

Kol kas nepateikiama išsamesnės informacijos, kas nutiko „lanksčiai pripučiamai krovinių grąžinimo kapsulei“, kuri buvo išbandoma per šią misiją. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra nurodė, kad šis modulis trečiadienį grįždamas į Žemės atmosferą suveikė kitaip nei planuota ir kad duomenys šiuo metu analizuojami.

Pačiam erdvėlaiviui grįžtant į Žemę taip pat buvo patikrinti kai kurie aparato pajėgumai, pavyzdžiui, jo atsparumas karščiui.

Tikimasi, kad šio tipo aparatai kada nors bus naudojami skraidinti astronautams į kosminę stotį, kurią Kinija planuoja pasistatyti iki 2022 metų, o vėliau – į Mėnulį.

Kinija taip pat siekia įsirengti nuolatinę orbitinę stotį, nes jai nebuvo leista dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties projekte – daugiausiai dėl JAV prieštaravimų.

Kinija anksčiau paleido eksperimentinę kosminę stotį, o dabar planuoja surengti keturis pilotuojamus ir keturis krovinių gabenimo skrydžius, kad maždaug per dvejus metus užbaigtų savo nuolatinę orbitinę laboratoriją.

Sparčiai vystoma Kinijos kosmoso programa yra pasiekusi svarbių laimėjimų. Praeitais ši šalis nutupdė zondą su mėnuleigiu iš Žemės nematomoje ir gana menkai ištyrinėtoje Mėnulio pusėje, taip pat planuoja pasiųsti zondą ir marsaeigį į Raudonąją planetą.

Pirmasis kinų astronautas į kosmosą pakilo 2003 metais. Pekinas taip pat stengėsi užmegzti bendradarbiavimo ryšių su kosmoso agentūromis Europoje ir kitur.

Mėginimai prisivyti

Ši misija buvo svarbi dar vienu atžvilgiu – Kinija pirmąkart sėkmingai išbandė nešančiąją raketą „Long March 5B“ po dviejų ankstesnių nesėkmių: kovą paleista raketa „Long March 7A“ nepasiekė numatytos orbitos, o kaip ir balandžio pradžioje startavusi „Long March 3B“.

Pasak analitikų, ši sėkminga misija Kinijai yra svarbi paspirtis, plėtojant savo kosminę programą.

Portalui „SpaceNews“ apžvalgas rašantis Andrew Jonesas (Endrius Džounsas) sakė, kad Pekinas gali „toliau vykdyti savo kosminės stoties planus, o pirmasis modulis dabar gali būti paleistas 2021-ųjų pradžioje“.

„Naujojo erdvėlaivio sėkmingas nusileidimas iš aukštosios orbitos taip pat rodo, kad Kinija rimtai nusiteikusi pasiųsti astronautų toliau nei žemoji orbita aplink Žemę – ką yra pasiekusi tik NASA – ir galiausiai pasiųsti savo astronautų į Mėnulį“, – pridūrė jis.

Kinijos kosmoso programos pasiekimus analizuojančio nepriklausomo tinklalapio GoTaikonauts.com apžvalgininkas Chen Lanas (Čen Lanas) pridūrė:  „Galime sakyti, kad dabar Kinijos pilotuojamųjų skrydžių pajėgumai – panašūs kaip JAV ir Rusijos.“

Pekinas pastaraisiais metais daug investavo į savo kosmoso programą, siekdamas pasivyti Jungtines Valstijas, kurios iki šiol yra vienintelė šalis, sugebėjusi pasiųsti žmonių į Mėnulį.

Prognozuojama, kad naujoji kinų kosminė stotis „Tiangong“, kurios pavadinimas kinų kalba reiškia „Dangaus rūmai“, turėtų būti pradėta montuoti šiais metais ir užbaigta 2022-aisiais.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Pekinas, gegužės 8 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode