Koronaviruso pandemija gali išprovokuoti didelę pasaulinę psichikos sveikatos krizę, ketvirtadienį perspėjo Jungtinės Tautos, kurios paragino imtis skubių veiksmų pandemijos atneštoms psichologinėms kančioms mažinti.

Nors pagrindinis rūpestis pirmaisiais krizės mėnesiais buvo fizinės sveikatos apsauga, pandemija taip pat sukėlė didžiulę psichologinę įtampą didelėms pasaulio populiacijos dalims, sakoma trumpame JT politikos išdėstyme.

„Po nepaisymo ir nepakankamų investicijų į psichikos sveikatos paslaugas dešimtmečių COVID-19 pandemija dabar smogia šeimoms ir bendruomenėms papildomu psichiniu stresu“, – vaizdo žinutėje perspėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„Net kai pandemija bus suvaldyta, sielvartas, nerimas ir depresija toliau veiks žmones ir bendruomenes“, – sakė jis.

JT politikos reziumė akcentuojama psichologinė įtampa žmonėms, bijantiems, kad jie ar jų artimieji užsikrės naujuoju koronavirusu ar mirs. Kinijoje praėjusių metų pabaigoje atsiradęs virusas visame pasaulyje jau pražudė beveik 300 tūkst. žmonių.

JT taip pat atkreipia dėmesį į psichologinį poveikį daugybei žmonių, praradusių ir galinčių prarasti savo pragyvenimo šaltinius, atskirtų nuo artimųjų ar kenčiančių dėl drastiškų karantino taisyklių.

„Didžiulis stresas“

„Žinome, kad esamos situacijos, baimė ir netikrumas, ekonominė sumaištis – visa tai kelia ar galėtų kelti psichologines kančias“, – per virtualų pasitarimą sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) psichikos sveikatos departamento vadovė Devora Kestel.

Sveikatos apsaugos darbuotojai ir gelbėtojai, darbe patiriantys „didžiulį stresą“, yra ypač pažeidžiami, sakė D. Kestel ir atkreipė dėmesį į naujienų pranešimus apie dažnėjančias medicinos darbuotojų savižudybes.

Visa virtinė kitų grupių taip pat susiduria su ypatingais psichologiniais iššūkiais, kuriuos lemia dabartinė krizė.

Pavyzdžiui, vaikai negali lankyti mokyklų, patiria nežinomybę ir nerimą. Kaip ir moterims, jiems iškyla didesnis smurto šeimoje pavojus, nes žmonės daug laiko praleidžia uždaryti namie.

Tuo metu pagyvenę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie priskiriami itin koronaviruso pažeidžiamų žmonių grupei, patiria didesnį stresą dėl užsikrėtimo pavojaus.

Jau anksčiau žmonių patirtos psichologinės problemos gali didėti, o galimybės gauti įprastą gydymą ir terapiją akis į akį galbūt jau nebėra.

Ketvirtadienį paskelbtame politikos reziumė atkreipiamas dėmesys į virtinę šalių tyrimų, rodančių, kad psichinės kančios sparčiai kaupiasi.

Etiopijos Amharos regione atliktas tyrimas parodė, kad 33 proc. gyventojų patiria su depresija siejamus simptomus. Nurodoma, kad šis skaičius yra „triskart didesnis“ nei buvo prieš pandemiją.

Kiti tyrimai rodo, kad psichines kančias patiria apie 60 proc. žmonių Irane ir 45 proc. Jungtinėse Valstijose, sakė D. Kestel.

Ji taip pat paminėjo Kanados tyrimą, rodantį, jog beveik pusė sveikatos apsaugos darbuotojų sako, kad jiems reikia psichologinės pagalbos.

JT reziumė pabrėžiama, kad šalims rengiant atsaką į pandemiją į visus jo aspektus reikia įtraukti galimybes gauti psichosocialinę pagalbą ir skubią psichikos sveikatos priežiūrą.

JT ragina reikšmingai didinti investicijas šioje srityje ir pažymi, kad prieš krizę šalys psichikos sveikatos palaikymui vidutiniškai skirdavo tik 2 proc. savo sveikatos apsaugos biudžeto.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Ženeva, Šveicarija, gegužės 14 d. (AFP-BNS).

Lsveikata.lt nuotrauka

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode