Reklama 1

Maistas grįžta į Venesuelos parduotuves, bet kas gali jį įpirkti?

 

Pagrindiniai maisto produktai, tokie kaip ryžiai ir pienas, po ilgos pertraukos grįžta į tuščias Venesuelos parduotuvių lentynas, tačiau kas galėtų juos įpirkti tomis aikčioti verčiančiomis kainomis?

Delia Mendoza (Delija Mendoza) iš nuostabos plačiau atmerkia akis, kai suvokia, kad pusė kilogramo raudonųjų pupelių kainuoja 4,211 tūkst. bolivarų, arba, pagal aukščiausią oficialų kursą, 6,4 JAV dolerio. Ir tai šalyje, kurioje minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 100 JAV dolerių.

„Neįtikėtina!“ – aikčioja ji ir padeda pupeles – vieną iš pagrindinių Venesuelos virtuvės maisto produktų – atgal ant lentynos.

Pastaraisiais mėnesiais prezidento Nicolaso Maduro (Nikolo Maduro) kairiųjų vyriausybė pradėjo švelninti savo kainų kontrolės sistemą, keliose valstijose ir, tam tikru laipsniu, sostinėje Karakase leidusi prekiauti maistu rinkos kainomis.

Tai esminis pokytis šalyje, kurioje griežta kainų kontrolė – N. Maduro pirmtako ir mokytojo, velionio prezidento Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) pradėtos socialistų „revoliucijos“ ramstis – buvo taikyta nuo 2003 metų.

„Tam tikra prasme vyriausybė, prieš tai nustačiusi visas tas taisykles, dabar užmerkė į tai akis, – sako konsultacijų įmonės „Ecoanalitica“ vadovas Asdrubalis Oliveros (Asdrubalis Oliveras). – Tai daugeliui įmonių, daugeliui importuotojų leido pradėti vežti produktus į šalį ir tie produktai parduodami juodosios rinkos kainomis.“

Daugelis ekonomistų teigia, kad maisto stoką lemia griežta kainų kontrolė ir griežtos valiutos keitimo kurso ribos, taip pat per didelė Venesuelos priklausomybė nuo savo didžiulių naftos atsargų, dėl kurios šalis tapo priklausoma ir nuo prekių, kurios kadaise buvo gaminamos viduje, importo.

Neturėdamos galimybių lengvai gauti JAV valiutos, įmonės stokoja JAV dolerių, kurių žūtbūt reikia tik užsienyje esančioms medžiagoms ir įrangai įsigyti.

Dabar, kai kainų kontrolės sistema byra, Venesuelos verslininkai vėl pradeda vežti importą, bet tai brangiai kainuoja.

17 JAV dolerių kainuojantis kepimo aliejus

„Visko daug, bet viskas nepaprastai brangu ir importuota, nes čia nieko negaminama, – pareiškė D. Mendoza, 75 metų amžiaus pensininkė, su agentūra AFP kalbėjusi prekybos centre prabangiame Karakaso rajone. – Anksčiau būčiau suvalgiusi didelę lėkštę spagečių, o dabar teks apsieiti tik puse, kad užtektų dviem dienoms.“

Venesuelai tenka brangiai mokėti už tai, kad per tuos metus, kuriais ji sutelkė dėmesį į naftą – 96 proc. pajamų užsienio valiuta šaltinį, – ji apleido žemės ūkio verslą ir maisto gamybą.

Vis neatsigaunant smarkiai kritusioms naftos kainoms, šalies ekonomiką alina krizė, o infliacija tapo nevaldoma.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad infliacija Venesueloje, kuri jau yra didžiausia pasaulyje, iki metų pabaigos pasieks 475 proc. ir, jeigu nebus jokių pokyčių, 2017 metais pakils į stulbinamą 1660 proc. lygį.

Lėšų stokojanti vyriausybė net padidino kasdienių prekių kainas valstybės subsidijuojamose turgavietėse, tačiau tas prekes bet kuriuo atveju sunku rasti.

Parduotuvės, kurioms pasiseka gauti importuojamų produktų, tokių kaip cukrus, ryžiai ar kepimo aliejus, jų kainas nustato pagal juodosios rinkos kursą – o šioje rinkoje JAV doleris yra dukart brangesnis, palyginti su oficialiu valiutos kursu, – nes nori susigrąžinti savo investicijas.

Tokiomis kainomis 500 gramų itališkų makaronų kainuoja 4 tūkst. bolivarų (6 JAV dolerius), tuzinas kiaušinių gali kainuoti 3 JAV dolerius, o kepimo aliejaus litras – 17 JAV dolerių.

Nors Kosta Rikoje litras pieno kainuoja 1,5 JAV dolerio, tas pats produktas, importuotas į Venesuelą, jau kainuoja beveik 4 JAV dolerius.

Ieškomas: maistas

Eiliniams venesueliečiams kasdien tenka vargti ieškant maisto ir daugelio maisto produktų tiesiog neįmanoma rasti, už jokią kainą.

Moteris vardu Judith (Džudit) ilgas valandas stovi eilėje prie vyriausybės subsidijuojamos prekyvietės, kurioje pupelių maišas kainuoja 280 bolivarų (0,4 JAV dolerio) – žinoma, jeigu yra prekyboje.

„Bėda ta, kad negalime nieko rasti“, – sako ji.

Judith tikrai neuždirba tiek, kad galėtų pirkti maistą iš juodosios rinkos prekeivių, kurie deficitinius produktus perparduoda su milžiniškais antkainiais – kartais net 40 kartų brangiau negu juos įsigijo.

Įmonės „Hinterlaces“ skaičiavimais, šeimos maisto krepšelis juodosios rinkos kainomis gali kainuoti beveik 160 tūkst. bolivarų (242 JAV dolerius oficialiuoju kursu). O kita grupė – Dokumentacijos ir analizės centras – nurodo beveik 360 tūkst. bolivarų (535 JAV dolerių) sumą.

„Kartais iš viso neturime ko valgyti. Liekame alkani, nes nieko neturime“, – pareiškė kita pirkėja vardu Edith (Idit), eilėje stovėjusi kartu su savo vyru Edwardu (Edvardu).

Karakasas, spalio 29 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode