Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Šį pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra nedaug

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija atliko mineralinio azoto ir mineralinės sieros tyrimus šalies dirvožemyje. Iš daugiau kaip 200 aikštelių gauti žemės ūkio naudmenų tyrimų rezultatai atspindi žiemos sąlygas: nebuvo pašalo, daug kritulių, todėl pavasarį dirvožemyje mineralinio azoto rasta nedaug. Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, šios tendencijos pastebimos jau kelerius metus iš eilės.

Šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 30,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje – 46,9 kg/ha. Mokslininkų teigimu, tai labai maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto pavasarį nustatyta pirmą kartą nuo 2005 m. O štai 2012–2017 m. pavasariais mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo nuo 42,5 iki 58,5 kg/ha.

Šiemet mineralinio azoto mažai visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai 26,2 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 31,3 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 36,3 kg/ha.

Kai mineralinio azoto dirvožemyje yra nedaug, maži skirtumai gauti ir vertinant jo kiekį po augintų augalų. Po praėjusiais metais augintų rapsų, žiemkenčių ir šiuo metu auginamų minėtų augalų mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo 30–33 kg/ha ribose. Daugiau jo rasta tik po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų  - 43,5 kg/ha, o mažiausiai  23,3 kg/ha – daugiamečių žolių plotuose.

Pagal gylį mineralinis azotas vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm – 20,1 kg/ha, 30–60 cm – 10,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,0 kg/ha.

Intensyvios gamybos ūkiuose 0-60 cm sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 70–90 kg/ha (ankstesniais metais – 90–130 kg/ha).

Pasak mokslininkų, visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug, todėl gerai peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas neatidėliotinas tręšimas azotu. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40,  tikslinga azoto trąšų normą didinti iki 30–45 kg/ha, o mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – iki 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Gausiau azoto trąšomis reikėtų patręšti lauko ir daržo augalus, daugiametes žoles.

Šį pavasarį buvo atlikti ir mineralinės sieros, kuri turi didelę įtaką tam, kaip augalai iš trąšų pasisavina azotą, tyrimai. Jie parodė, kad 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje šio elemento beveik visur yra vidutiniai kiekiai: Rytų Lietuvoje – 22,7 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 24,3, Vidurio Lietuvoje – 31,9 kg/ha, o šalies vidurkis yra 27,3 kg/ha. Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirsčiusi taip: 0–30 cm – 12,6 kg/ha, 30–60 cm – 14,7 kg/ha, 60–90 cm – 18,7 kg/ha.

Kadangi gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau, tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sieros trąšas galima naudoti tręšiant kitą kartą. Rekomenduojamos sieros trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet sieros trąšomis galima tiesiog nupurkšti augalus lapus.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Powered by BaltiCode