Reklama 1

R. Šiaulienė: „Vertybė – ne daiktai, o žmonės“

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

„Sprendžiant kilusias problemas visada būtina išklausyti abi puses. Tik tuomet rezultatai bus džiuginantys, – kalba LR Seimo nario patar4ja Reda Šiaulienė. – Mūsų kraštas labai gražus ne tik gamta, bet ir žmonėmis, kiek daug mes turime talentingų įvairaus amžiaus žmonių. Šis darbas man suteikė galimybę pažinti dar daugiau tokių vaikų ir suaugusiųjų bei mėgautis jų kūryba ir skleidžiamu grožiu.“ R. Šiaulienė, kaip pati teigia, mėgsta intensyvų gyvenimą, ekstremalų sportą. Didžiausias jos pomėgis – motociklai: „Visada svajojau apie jį, tad palaikoma aplinkinių prieš trejus metus įgyvendinau savo svajonę ir šiandien jau važinėju savarankiškai.“ – Papasakokite apie save, šeimą.

– Kaip visiems sakau, esu labai turtinga: turiu mylinčią mamą, stiprų tėtį, vienintelį ir nuostabiausią brolį. Turiu senelį, kuris liepos pabaigoje švęs 90-metį, ir močiutę. Taip pat nuostabius tolerantiškus uošvius. Mano šeima yra ir mano visi pusbroliai, pusseserės, dėdės ir tetos, o jų turiu daug.

Na, o labiausiai kasdien džiaugiuosi savo sukurta šeima: vyru ir trimis fantastiškais vaikais.

– Kokioje šeimoje augote ir kokias vertybes įdiegė tėvai?

– Augau tikrai geroje šeimoje, nuo mažumės žinojau savo pareigas. Ačiū tėvams už tai, kad žinau, jog tik savo darbu ir savomis didelėmis pastangomis visko galima pasiekti.

Šeima – pats didžiausias turtas. Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti kartu, branginti vyresnio amžiaus žmones, nes jų patirtis neįkainojama. Visad per didžiąsias šventes suburti visą šeimą ir džiaugtis buvimu kartu. Vertybė – ne daiktai, o žmonės, kurie yra tavo gyvenime.

– Kokie prisiminimai iš vaikystės?

– Mmmm... Daug tų prisiminimų, bet turbūt patys įsimintiniausi – vasaros kaime pas senelius: basos kojos, karvių ganymas, šieno grėbimas ir vežimas, miegojimas ant šieno, diskotekos prie ežero ir didelis draugų būrys kartu – darbuose ir linksmybėse.

– Iš kur esate kilusi ir kokius mokslus baigėte?

– Gimiau ir augau Viekšniuose, Mažeikių rajone. Lankiau Viekšnių lopšelį-darželį. Baigiau Viekšnių gimnaziją. Toliau mokslus tęsiau Šiaulių universitete, kur baigiau bakalauro ir magistro studijas, vadybos specializacija.

– Kaip susipažinote su savo antrąja puse? Papasakokite apie dabartinę šeimą.

– Mus dar mokykloje suvedė fotografija. Seniau buvo populiaru pasikviesti fotografą, kuris užfiksuodavo renginių akimirkas. Taip ir užsimezgė mūsų bendravimas, kuris jau tęsiasi 20 metų.

Esu laimingai ištekėjusi 17 metų. Kartu su vyru Sauliumi auginame tris vaikus: dukrą Ugnę, sūnų Tadą ir pagrandukę Karoliną. Esame šešis kartus turtingi, nes dar turime tris krikšto vaikus, kurie taip pat mūsų vaikai ir mums labai brangūs.

Gyvename vienkiemyje, ūkininkaujame, tad kasdien turime galimybę džiaugtis gamta.

– Kaip įsitraukėte į politinę veiklą ir nuo kada?

– Visada domėjausi tiek nacionaline, tiek regionine politika, nes nuo to priklausė ir mano ankstesnio darbo veikla, galimybės, tačiau į politinę veiklą tiesiogiai įsitraukiau tik nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pradėjusi dirbti LR Seimo nario Valiaus Ąžuolo padėjėja Mažeikių rajone.

– Daug laiko praleidžiate su Seimo nariu V. Ąžuolu. Koks jis žmogus?

– Su V. Ąžuolu dirbdami praleidžiame nemažai laiko kartu, nors pagrindinė jo veiklos vieta Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime. Kai būna išvykęs į Vilnių, bendraujame telefonu, kai būna rajone, visada stengiamės susitikti, pasitarti, susiplanuoti darbus, susitikimus bei kilusių klausimų sprendimus. Tai žmogus, kuriuo pasitikiu, su kuriuo lengva dirbti, nes yra paprastas, dosnus, atviras, konkretus, turintis savo nuomonę, visada siekiantis geriausio rezultato. Dirbdama su juo kaskart išmokstu kažką naujo.

Kaip žinoma, Seimo narys dirba dviejose apygardose, tad neretai tenka bendrauti ir su Akmenės rajone dirbančiomis patarėjomis. Puikiai sutariame ir stengiamės Seimo nariui padėti suspėti būti visose vietose vienu metu. Neretai tuos pačius vizitus stengiamės suorganizuoti abiejuose rajonuose. Žinoma, būna sunkiau, kai tą pačią dieną Seimo nariui tenka būti ir Mažeikių, ir Akmenės rajone organizuojamuose renginiuose, bet tam esame mes su kolegėmis, tad stengiamės rasti kompromisus.

– Kokių įsimintinų patirčių turite iš darbo?

– Per šiuos metus buvo daug visokių situacijų, problemų ir klausimų, įvardinti konkrečių nenorėčiau, nors itin nemalonių ir nebuvo. Pastebėjimas tik toks, kad sprendžiant kilusias problemas visada būtina išklausyti abi puses. Tik tuomet rezultatai bus džiuginantys.

Per šiuos darbo metus taip pat vyko nemažai susitikimų su aukščiausio rango vadovais. Kad ir kaip kam atrodytų, mane nudžiugino tai, kad jie tokie pat paprasti žmonės, prie kurių galima prieiti ir pajuokauti, pabendrauti ne tik darbo klausimais.

Gal tai ne patirtis, bet pastebėjimas, kad mūsų kraštas labai gražus ne tik gamta, bet ir žmonėmis, kiek daug mes turime talentingų įvairaus amžiaus žmonių. Šis darbas man suteikė galimybę pažinti dar daugiau tokių vaikų ir suaugusiųjų bei mėgautis jų kūryba ir skleidžiamu grožiu.

– Kaip manote, kas pasikeis, į valdžią atėjus naujiems žmonėms?

– Akivaizdūs pasikeitimai matyti ir šiandien, tik ne visiems jie patogūs ir jaučiami. Korupciniai skandalai, valstybės ir savivaldybių įmonių veiklų auditas, išgrobstytos ir į valstybės biudžetą grąžintos lėšos iš didžiųjų valstybės įmonių, mažinamas „šešėlis“, vaiko pinigai, pirmojo būsto įsigijimo regionuose jaunoms šeimoms parama, vaistų kainų sumažinimas, minimalios mėnesio algos nuolatinis didinimas, pensijų augimas ir kt. Nacionalinė valdžia, konkrečiai valdantieji, atėjo su dideliais užmojais pakeisti nusistovėjusią ir jau ydingą tvarką. Reformos skausmingos, nes reikalauja tiek žmonių pastangų prisitaikyti, tiek optimizuoti veiklas, kas reiškia etatų mažinimą, ir tokia žmonių reakcija suprantama, tačiau, siekiant rezultatų ilgesnėje nei 4 metų perspektyvoje, tai būtina daryti. Ši valdžia būtent tuo ir skiriasi nuo ankstesnių. Jie nepataikauja, elgiasi sąžiningai, nors ir ne visada sulaukdami palaikymo, siekia geresnės ateities. Būtent todėl džiaugiuosi dirbdama su Seimo nariu Valiumi Ąžuolu. Jis atsakingas, žodžio žmogus, jaunas perspektyvus politikas, sulig kiekvienu mėnesiu vis labiau besistengiantis dėl Lietuvos ir savo krašto žmonių. Gera atvykus į renginius jausti, kad žmonės jį gerbia ir palaiko. Tai tik patvirtina, kad pastangos nenueina veltui.

O likę šios kadencijos metai, neabejoju, atneš ne mažiau gerų pokyčių rajonų ir miestų žmonėms.

Kalbėdama apie Mažeikių rajono valdžios pasikeitimus galiu pasakyti, kad visada nauji žmonės ateina su savo mintimis ir idėjomis. Žinoma, bus visko: ir gerų pokyčių, ir tokių, kurie netenkins gyventojų, nes niekada geras visiems nebūsi ir niekada visiems neįtiksi. Tikiu, kad pasikeitimų bus ir tik į gera.

– Koks Jūsų požiūris į Mažeikių visuomenę?

– Per paskutinius kelerius metus dažniau tenka susidurti ir bendrauti su Mažeikių miesto ir rajono gyventojais, tad neabejotinai teigiamas. Labai daug žmonių yra atsidavę savo kraštui, myli jį ir didžiuojasi, kad gimė ir auga čia. Ir pati dėl savo nuostabių vaikų ir aktyvaus gyvenimo būdo aktyviai bendrauju su įvairiomis Mažeikių rajono bendruomenėmis. Tai tikri ir šilti žmonės.

– Kokių turite pomėgių? Ar daug jiems lieka laiko?

– Mėgstu intensyvų gyvenimą. Patinka įvairios atrakcijos ir ekstremalios pramogos. Paskutinius trejus metus pagrindinis mano pomėgis – motociklas ir viskas, kas susiję su šia sritimi. Motociklas lydėjo mane visą gyvenimą, visada svajojau apie jį, tad palaikoma aplinkinių prieš trejus metus įgyvendinau savo svajonę ir jau trečias sezonas, kaip vairuoju savarankiškai. Tai suteikia neapsakomų pojūčių ir galimybių mėgautis laisve, vėju bei nuostabia Lietuvos gamta.

Kai nori, visada galima atrasti laiko savo pomėgiams. Priklausau asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas“, kurioje organizuojami tradiciniai prasmingi renginiai. Ne tik važiuojame, bet ir aplankome vaikų namus, kur vaikams pasakojame apie saugų eismą, pavežiojame ir puikiai praleidžiame laiką su jais. Taip pat pavasariais organizuojame paramos žygius, kurių metu surinktos lėšos atitenka „Motobrolio paramos ralio“ herojui, ir dar kiti įvairūs renginiai. Visada stengiuosi juose dalyvauti. Žinoma, ne visada įmanoma dalyvauti visuose renginiuose, nes savo laisvą laiką stengiuosi skirti ir šeimai. Ačiū jiems, kad visada laukia manęs grįžtančios.

– Kaip derinate darbą ir laisvalaikį?

– Kaip vyras sako: „Esi pareiginga ir visada padarysi viską iki galo, kam esi įsipareigojusi, visokiais įmanomais ir neįmanomais būdais.“ Labai jaudinuosi, jeigu darbe kas nepavyksta ar kažko nepadariau, laiku nesuderinau. Darbas yra darbas, laisvalaikis yra laisvalaikis, bet šiame darbe dažnai tenka pasidarbuoti švenčių dienomis ir savaitgaliais. Kaip sakau, kai nori, viskas įmanoma, tik, žinoma, kartais nuo to nukenčia šeima. Vis tik neretai ir darbus, kuriuos turėčiau pasidaryti viena, paverčiame sąlygine šeimos pramoga. Pasitaiko, kad tą pačią dieną ar net keletą dienų iš eilės turiu atstovauti Seimo nariui įvairiuose renginiuose. Kaip žinote, Valius Ąžuolas – dosnus žmogus, tad niekur niekada nenuvažiuojame tuščiomis. Na, o aš pasirūpinu ir tuo, kad dovanėlės atrodytų gražiai, tad ne kartą iki išnaktų, ypač prieš didžiąsias metų šventes, su šeima pakuojame dovanėles. Savotiškai smagu, o ir visi laimingi.

– Galbūt kažką keistumėte savo gyvenime?

– Tikrai ne. Turiu mylinčią šeimą, mėgstamą darbą, daug nuostabių draugų ir dar laiko sau.

– Kokių turite planų ateičiai?

– Nelabai mėgstu planuoti, patinka viską daryti čia ir dabar. Pagrindinis tikslas – mėgautis gyvenimu ir kiekviena teikiama akimirka.

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar?

– Tik pačiomis geriausiomis, nes tik nuo mūsų pačių minčių ir požiūrio priklauso, kokį gyvenimą gyvensi.

– Jūsų palinkėjimas skaitytojams...

– Matykime aplink save tik gėrį, daugiau džiaukimės ir svajokime, nes gyvenimas nuostabus. Šypsokimės!

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode