Reklama 1

E. Salatka: „Svarbiausia – asmeninis tobulėjimas“

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

„Sėkmingas darbas gali būti tik tada, kai yra susikalbėjimas, dalijimasis informacija, veiksmų derinimas“, – kalba Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Salatka. Jis teigia, jog geriausiai jaučiasi gamtoje, o noras savo žiniomis bei įgūdžiais padėti gyvūnams lėmė veterinarijos mokslų pasirinkimą. Jau penktus metus savivaldoje dirbantis E. Salatka tvirtina, jog šis darbas reikalauja visos komandos pastangų.

– Papasakokite apie save. Iš kur esate kilęs? Kokioje šeimoje augote?

– Sakyti, kad esu kažkurios etninės grupės atstovas, sunku, nes esu aukštaičių ir suvalkiečių kilmės, o vaikystė ir paauglystė praėjo Dzūkijoje, Lazdijų rajone. Likimas lėmė, kad jau pusę savo gyvenimo esu čia, Mažeikių rajone. Tėvai kilę iš ūkininkų šeimų, taip pat visą gyvenimą dirbo žemės ūkyje. Brolis Gintautas aktyviai dalyvauja politinėje veikloje Lazdijų rajone. Sesuo Daiva dirba bibliotekoje, yra aktyvi visuomenininkė.

– Kokias vertybes Jums įskiepijo tėvai?

– Kaip ir dauguma, mūsų tėvai irgi mokė pagrindinių dalykų – doros, sąžiningumo, žodžio laikymosi ir kitų. Vėliau supratau, kad davė dar daugiau – nuo pat mažens mums leido būti savarankiškiems, stebėjo, nukreipdavo teisinga linkme, leisdavo ir suklysti, kad suprastume, jog turime atsakyti už veiksmus, ištartus žodžius. Po daugelio metų suprantu, kad tai padėjo mums susiformuoti kaip asmenybėms, ir tai, ką mes dabar veikiame, kokie esame žmonės – labai didelis tėvų nuopelnas. Tėvai, savo pavyzdžiu auklėdami mus, išmokė, kad geriausias būdas spręsti problemas – kalbėjimasis, derybos, įtikinėjimas, nes spaudimu ir diktatu gali pasiekti tik laikinas pergales.

– Esate baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją. Kuo patraukė ši specialybė?

– Mokykloje man gerai sekėsi tikslieji mokslai – esu dalyvavęs ir rajono, ir respublikinėse matematikos olimpiadose, tačiau rinkdamasis specialybę galvojau apie biologijos mokslus – mediciną arba veterinariją. Pasirinkimą lėmė tai, kad esu kaimo vaikas, geriausiai jaučiuosi gamtoje, tikėjau, jog savo žiniomis, įgūdžiais galėsiu padėti gyvūnams.

– Ar teko po studijų dirbti pagal pasirinktą specialybę?

– Veterinarijos gydytoju, įregistravęs individualią veiklą, dirbau nuo 1992-ųjų iki 2005-ųjų – trylika metų. Teko dirbti įvairiomis sąlygomis – baigiantis kolūkių, žemės ūkio bendrovių, į kurias persiorganizavo kolūkiai, erai ir kai liko vien privatūs augintojai.

– Kokių dar veiklų esate bandęs imtis?

– Kai persikraustėme į žmonos protėvių sodybą, turėjome žemės, tai šalia veterinarijos gydytojo darbo atsirado ir ūkininkavimas. Ūkis nėra didelis pagal dabartinius standartus, todėl, gyvenant kaime, vienkiemyje, reikėjo daug ko išmokti. Taip įvaldžiau ir medžio, ir metalo darbus, galiu paremontuoti techniką, pastatus, atsirado supratimas apie augalininkystę ir gyvulininkystę.

– Kas atvedė į Mažeikius?

– Į Mažeikių rajoną atvykau per patį žemės ūkio transformacijos procesą, kai specialistams nebeliko paskyrimų sistemos, sutarčių su kolūkiais, kurie ieškodavo žemės ūkio specialistų ir garantuodavo darbą ir gyvenamąją vietą. Purplių kaime žmona susigrąžino senelių ūkį – taip atsirado gyvenamoji vieta. Žemės ūkio bendrovei Auksodėje reikėjo specialisto. Taip viskas ir susiklostė, kad įsikūrėme Mažeikių krašte ir neplanuojame niekur išvykti.

– Kaip susipažinote su antrąja puse?

– Su žmona Rasa susipažinome studijų Veterinarijos akademijoje metais. Tiesiog susitikus atsirado ta ,,kibirkštis“. Kartu esame jau 29 metus, užauginome dvi dukras, turime anūkę.

– Nuo 2015 m. einate Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Koks tai darbas?

– Pirmiausia – tai darbas komandoje. Ši pareigybė – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas – glaudžiai susijusi su mero politine komanda, taryba, todėl sėkmingas darbas gali būti tik tada, kai yra susikalbėjimas, dalijimasis informacija, veiksmų derinimas. Savivaldybės taryba patvirtino pareigybės aprašymą, kuriame nurodyta šios pareigybės paskirtis, reikalavimai, funkcijos. Darbo apimtis plati – reikia organizuoti, kontroliuoti administracijos padalinių darbą, tačiau dėl to ir įdomi, nes apima daug sričių, įgyjama nauja patirtis, įgūdžiai.

– Kokių įsimintinų patirčių turite?

– Kaip ir visiems, labiausiai įsimena pirmą kartą vykstantys įvykiai, kai keičiasi gyvenimas – pirma diena mokykloje, studijų, kiekvieno naujo darbo pradžia ir... meilė, dukrų gimimas. Ne itin maloni patirtis – tarnyba tarybinėje armijoje, kur teko praeiti gana sunkią gyvenimo mokyklą, tačiau sunkumai labai daug ko išmoko.

– Kokie Jūsų pomėgiai? Ar lieka jiems laiko?

– Pomėgiams laiko, gaila, lieka vis mažiau, tačiau, jeigu jo yra – dažniausiai žiemą – patinka skaityti įvairią literatūrą: klasiką, detektyvus, istorinę, antikos laikų raštus, mokslinę literatūrą. Mėgdavau žaisti šachmatais, šaškėmis, spręsti logines užduotis, kryžiažodžius. Ūkininkavimą irgi laikau pomėgiu, kuriuo užsiimdamas atsipalaiduoju, ,,persikraunu“.

– Turite neįgyvendintų svajonių/tikslų? Ar viskas jau pasiekta?

– Sunku pasakyti, ar viskas pasiekta, nes aplinkybės nuolat keičiasi, reikia priimti greitus sprendimus – arba vienaip, arba kitaip. Tas sprendimas vėl pasuka gyvenimą tam tikru keliu ir vėl iki kito pasirinkimo. Tai vyksta gan dažnai, todėl ilgalaikius tikslus sudėtinga numatyti, tačiau tikrai negalvoju, kad jau viską pasiekiau ir nebereikia toliau stengtis. Svarbiausia – asmeninis tobulėjimas, kai gali kažką naujo išmokti, geriau atlikti savo darbą.

– Kaip vertinate Mažeikių visuomeninį bei politinį gyvenimą? Ko, Jūsų nuomone, trūksta?

– Mažeikiuose tiek visuomeninis, tiek politinis gyvenimas pastaraisiais metais suaktyvėjęs. Žinoma, tai buvo rinkimų metai, kai aktyvumas padidėja dėl partijų didelių pastangų reklamuotis, tačiau kiekvienais metais jaučiamas didėjantis piliečių aktyvumas, noras dalyvauti savo gyvenamosios vietos problemų sprendimuose. Mano manymu, aktyvėjant gyventojų dalyvavimui savivaldoje, laikui bėgant atsiras didesnis veiksmų koordinavimas, problemų išgryninimas, požiūris, kad reikia spręsti ne tik savo kiemo, bet ir gyvenvietės, miesto, rajono problemas.

– Kokių planų turite ateičiai?

– Kaip ir svajonės, tikslai ir planai gana žemiški – dirbti savo mėgstamą darbą, gražinti, kurti patogesnę gyvenamąją aplinką. Planuoju ir toliau dalyvauti politinėje veikloje.

– Jei turėtumėte galimybę, ką keistumėte gyvenime?

– Ko gero, nieko nekeisčiau, nes tokio gyvenimo, kokį gyvenu, niekas ant padėklo neatnešė – viską susikuriame patys savo poelgiais, sprendimais, darbu.

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar?

– Esu realistas, nusiteikęs optimistiškai. Galiu pasakyti, kad esu laimingas, nes esu sveikas, darbingas, turiu daug veiklos, todėl neturiu kada liūdėti ar graužtis.

– Jūsų palinkėjimas skaitytojams.

– Visiems linkiu – valdykite savo gyvenimą patys, užsiimkite savo mėgstamomis veiklomis ir tiesiog būkite laimingi.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Komentarai  

0 #1 LasuraDep 2019-10-22 20:49
worst service ever ss.com
axor
штурма
РєРѕРІСЂРёРє
СЃРїРёРЅРѕ
sportex
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode